„CFlow“ rubrikoje „Jie – freelanceriai“ šįkart lankosi Gediminas Šulcas. Tai – laisvai samdomas operatorius, montuotojas ir bene visų video sričių žinovas. Jo sėkmingai vykdoma individuali veikla ilgainiui įgavo naują pavidalą – virto videoprojektų studija „Silence media“, kuri gali didžiuotis nuolat augančių klientų ir įgyvendintų projektų skaičiumi.
– Ar seniai dirbi kaip „freelanceris“? Kur dirbai, ką veikei anksčiau ir kas paskatino pradėti dirbti savarankiškai?
– Dirbti „freelanceriu“ pradėjau netrukus po studijų. Prieš tai ne kartą bandžiau ieškoti pastovaus darbo, bet vis neatrasdavau savęs, o ir užmokestis dažniausiai netenkindavo. Esu dirbęs internetinėje televizijoje, filmų studijoje, netgi statybose Norvegijoje. Savarankiškas darbas, individuali veikla išsivystė palaipsniui, gana natūraliai, be didelių sprendimų.
– Kur prasideda ir kur baigiasi operatoriaus darbas? Kokie įgūdžiai operatoriui svarbiausi?
– Viskas priklauso nuo projekto. Kartais gali į filmavimą atvykti visai nepasiruošęs, tačiau darbą atliksi gerai – tiek, kiek iš tavęs reikalauja. O kitą sykį gali tekti atlikti daugiau namų darbų: gerai apžiūrėti lokaciją, išsiaiškinti norimą filmavimo stilių, pasirūpinti apšvietimo niuansais. Dar iki paspaudžiant mygtuką „rec“, dažnai tenka pabendrauti su nemažai žmonių.
– Kalbant apie įgūdžius, be galo svarbu gerai išmanyti, valdyti naudojamą techniką – filmavimo, apšvietimo, garso įrašymo, kartais netgi postprodukcijos, animacijos, kuri papildys filmuotą medžiagą. Nors operatorius tik filmuoja, tačiau supratimas, iš ko susideda visas galutinis videoprojekto rezultatas, turi didelę įtaką tolimesniam procesui ir užtikrina jo sklandžią eigą. Arba atvirkščiai.
– Na, o be techninės darbo pusės, operatoriui, be abejonės, svarbios kompozicijos žinios, kūrybingumas. Tiesa, aš pats jau kurį laiką esu ne tik vaizdo operatorius.
– Kas tavo darbe sudėtingiausia? Kas operatoriui – didžiausias košmaras?
Kartais operatoriaus darbas labai išvargina fizine prasme. Bet, aišku, tai – niekis. Daug blogiau, kai ko nors nesupranti, jeigu tau trūksta žinių filmavimo aikštelėje. Tačiau to košmaru nepavadinčiau, nes iššūkiai visuomet laukiami. Kita vertus, kai tam tikras projektas tęsiasi ilgiau, gali pasitaikyti šiek tiek monotonijos, tačiau tokių atvejų daug nebūna.
– Ar tau pačiam darbo metu yra pasitaikę tam tikrų kuriozų? Kokias dažniausias klaidas daro pradedantys operatoriai?
– Oi, žinoma, kuriozų pasitaiko visiems. Kartais viduryje interviu išsikrauna baterija, kartais tiesiog nepaspaudi „rec“ mygtuko ir tai supranti jau po keliu minučių filmavimo. Pradedantiesiems operatoriams dažnai nelengva susitvarkyti su apšvietimu, sunkoka parinkti kompoziciją. Pasitaiko, kad nufilmuota medžiaga paprasčiausiai kur nors pasimeta. Daug kam būna problemų, perkeliant video medžiagą į norimą laikmeną, kartais „susiformatuoja“ kortelė. Tai – labai dažna tema operatoriams skirtuose forumuose.
– Ilgą laiką dirbai portalo bernardinai.lt operatoriumi, vėliau prisidėjai prie „Mokomųjų filmų“ veiklos. Ar galėtum kiek plačiau pristatyti savo patirtį šiuose projektuose?
– Abi patirtys geros. Bernardinų portale galėjau laisviau save išreikšti, o „Mokomuosiuose filmuose“ viskas vyko itin profesionaliai. Abejose vietose susipažinau su daugybe savo sričių profesionalų ir tikrai daug išmokau. Tiesa, darbas „Mokomuosiuose filmuose“ buvo ypatingas, nes jo metu buvau atsakingas tik už vieną dalyką – tik už vaizdo režisūrą. Tai ganėtinai neįprasta, nes paprastai tenka ne tik filmuoti, bet ir montuoti, animuoti, žodžiu, daryti net keletą skirtingų darbų.
– Esi vienas iš videoprojektų studijos „Silence media“ įkūrėjų. Kaip laisvai samdomas darbas tapo sėkmingu, bendrai kuriamu verslu?
– Trumpai tariant, „Silence media“ įkūrėme kartu su kolega Kostu Kajėnu, su kuriuo ne kartą kartu darbavomės ir anksčiau, kartu baigėme ir studijas. Natūraliai gavosi, kad pajėgas sujungėme, ir dabar sunku įsivaizduoti, kaip visus projektus įgyvendinčiau vienas. Turbūt ir fiziškai nespėčiau.
– Kokias paslaugas teikiate?
– Teikiame visas filmavimo ir vaizdo montažo paslaugas. Tiesa, esant didesniam poreikiui į komandą dar pasikviečiam papildomų specialistų – „freelancerių“. Tai – režisieriai, scenaristai, tekstų rašytojai, garsistai, apšvietėjai ir kiti profesionalai, padedantys įgyvendinti atskirus projektus įmonėms arba individualiems asmenims.
– Koks „Silence media“ įgyvendintas projektas buvo tau įdomiausias? Apie kokius projektus svajoji ateityje? Galbūt, norėtum prisidėti prie kino filmų kūrimo?
– Į šį klausimą visuomet sudėtinga atsakyti, sunku išsirinkti. Atrodo, kiekvienas projektas naujas, kitoks, savaip įdomus. Jeigu atsiranda įdomus pasakojimas arba projektas vizualiai gražus, darbas labiau įtraukia. Įdomiausi projektai tie, kurie paskatina diskusijas, skatina priimti neeilinius sprendimus. Iš pastarųjų darbų išskirčiau „Vaikų linijai“ kurtą filmuką. Įdomūs žmonės, daug skirtingų lokacijų, veiksmo. Dinamiškas montažas. Ir, žinoma, emociškai stiprus turinys. Taip pat verta paminėti ir patį naujausią projektą – internetinio žaidimo, šaudyklės „War Field“ anonsą.
– Svajonės? Visada smagu dirbti su profesionaliomis komandomis. Tad ir svajonė, pirmiausia, būtų tobulėti kartu su geriausiais savo sričių specialistais. Kalbant apie filmus, manau, kiekvienas norėtų prisidėti prie kino filmo kūrimo, klausimas tik, kada tam ateis laikas. Reikia nepamiršti, kad su tokiais projektais atsakomybė tik didėja.
– Ar turi tave įkvepiančių operatorių Lietuvoje ir užsienyje? Kurie kino filmai tau, kaip operatoriui, įspūdingiausi?
– Turbūt labiau išskirčiau ne operatorius, bet režisierius. Tai – Martinas Skorsezė, Kventinas Tarantino, Darenas Aronofskis, Vudis Alenas, Kristoferis Nolanas. Visų šių režisierių filmus galiu rekomenduoti drąsiai.
– Ar Lietuvoje pakankamai kino mokyklų, kuriuose ruošiami operatoriai? Kokias mokymosi įstaigas/studijų programas rekomenduotum siekiantiems šios karjeros? O gal visko įmanoma išmokti pačiam?
– Visada buvau už praktinį mokymąsi. Bet laikui bėgant įsitikinu, kad pagrindų įsisavinimui būtini ir akademiniai mokslai. Pas mus, Lietuvoje, kiek žinau ir kiek esu girdėjęs, geriausia vaizdo operatorius ruošianti institucija yra Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA). Tačiau tiesiogiai susidūręs su ja nesu, todėl negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti. Aš pats daugmaž 80 procentų turimų žinių sukaupiau būtent praktikos metu, dirbdamas. Manau, tie, kas nori būti reklamų ar kino režisieriais, turėtų rimtai pamąstyti apie studijas LMTA, kur buriasi visa kino žinovų bendruomenė. Na, o jei nori būti „freelanceris“ ir dirbti su smulkesniais videoprojektais, pakankamai įgūdžių gausi ir, pavyzdžiui, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Kita vertus, net ir visai atsisakius studijų šio amato galima išmokti, skiriant daugiau laiko praktikai. Sąžiningai dirbant, daug patirties įgyjama ir per vienerius metus.
Norite pasidalinti savo sėkmės istorija? Rašykite mums el. paštu info@cflow.lt arba siųskite asmeninę žinutę feisbuke. O likusius „freelancerius“ kviečiame nemokamai išbandyti laisvai samdomiems specialistams sukurtą elektroninę apskaitą.
Asmeninio archyvo nuotr.
