Rubrikoje „Jie – freelanceriai“ svečiuojasi bendradarbystės erdvės „Fridge“ įkūrėjas Martynas Zaremba. Apie ją ir apie M. Zarembos vykdomą individualią veiklą skaitykite „CFlow“ interviu.
– Ar seniai dirbi kaip „freelanceris“? Kokios srities laisvai samdomas specialistas esi ir kokia veikla užsiimi?
– Laisvai samdomu fotografu dirbu jau šeštus metus. Fotografuoju beveik viską, bet stengiuosi pozicionuoti save kaip „corporate“ [paslaugas verslo įmonėms teikiantį] fotografą.
– Kaip ir kada pradėjai fotografuoti? Ar daug laiko užtrunka įgyti profesionaliam fotografui reikalingų įgūdžių?
– „Freelancerio“ karjerą pradėjau kaip operatorius, daug filmuodavau, tačiau nesijaučiau laimingas. Tad nutariau viską mesti ir pusmečiui išvykau į Islandiją savanoriauti. Ten ne tik nuolat fotografuodavau, bet ir turėjau laiko viską apmąstyti, o grįžęs atsinaujinau įrangą ir pasakiau sau: „Nuo šiol aš – fotografas Martynas Zaremba“.
Bendrai tariant, fotografija, kaip amatas, įvaldomas nesunkiai. Seminarai, youtube’as, truputis praktikos ir tu jau – profas. Sunkioji dalis – žmogiškasis faktorius, kurio niekas nemoko. Reikia būti nuoširdžiu, rūpestingu, kliento problemas sprendžiančiu žmogumi.
– Ką dažniausiai tenka fotografuoti? Ar tiesa, kad lietuviai pakvaišę dėl vestuvių nuotraukų?
– Daugiausiai dirbu su viešųjų ryšių ir media planavimo agentūromis. Teikiu fotografijos paslaugas jų klientams kaip trečioji šalis. Tačiau vis daugiau įmonių mane samdo tiesiogiai. Pastarosios dažnai prašo kokybiškų darbuotojų portretų, gamybinių patalpų ar vidinių renginių nuotraukų.
Dėl vestuvių – yra ir pakvaišusių, yra ir paprasčiau žiūrinčių. Mane dažniau samdo kuklesnes šventes rengiantys jaunieji. Ši rinka dėkinga, nes daugybė paslaugų tiekėjų turi galimybę užsidirbti ir oriai gyventi. Lietuviai, kad ir kokie neva kuklūs būtų, mėgsta dėmesį ir šventes.
– Kiek gali tikėtis uždirbti pradedantis fotografas ir kiek – jau patyręs profesionalas? Ar vestuvės fotografams – pelningiausia šventė? Kokios kitos šventės, įvykiai, renginiai fotografams taip pat atneša daug pelno?
– Kartais atrodo, kad kainos sudaromos pagal principą: „Ai, na man atrodo, kad gal tiek“. Tas „gal tiek“ kartais gali būti juokingai mažai ir iškreipti rinką, o kartais – tiek daug, kad nelabai aišku, už ką čia mokėti. Aš puikiai žinau, kiek kainuoja mano programinė įranga ir technika, kiek turiu atsidėti, norėdamas ją kas pora metų atnaujinti bei papildyti, kiek turėsiu mokėti mokesčių, kiek kainuos asistentų darbas, ir taip nesunkiai nustatau savo įkainius. Tokiu atveju ir didesnės sumos nebeatrodo kosminės, o esant reikalui, galiu lengvai jas apginti prieš klientą, kuris turi teisę žinoti, už ką moka pinigus.
Vestuvių rinka pelninga, bet realizuoti save galima ir kitose srityse – reklamos, mados, produktų fotografijoje, darant „stock‘inius“ paveiksliukus [profesionalias nuotraukas, talpinamas į internetines duombazes, kur jas už nedidelę kainą gali įsigyti ir naudoti bet kuris žmogus] ir pan.
– Kokia tavo įsimintiniausia daryta fotosesija/fotoprojektas? Kuo ji ypatinga?
– Kol kas labiausiai didžiuojuosi, kad priėmiau užsakymą ir pavyko sėkmingai jį įgyvendinti, kai klientas užsakė virš 400 darbuotojų portretų. Tai suteikė daug patirties, nes žmonės pasitaikė patys įvairiausi – aukšti, žemi, liekni, apkūnūs, pliki, plaukuoti, o gerai atrodyti nori visi. Dabar nebėra portreto, su kuriuo negalėčiau susitvarkyti per kelias minutes.
– Esi „freelanceriams“ skirtos darbo erdvės „Fridge workspace“ įkūrėjas. Kaip ir kada kilo mintis sukurti tokią vietą? Kodėl parinkai jai tokį pavadinimą?
– Fotografavau portretus vieniems klientams, jie, galima sakyti, atsitiktinai parodė laisvas patalpas ir paklausė ar nežinau, kas norėtų jas išsinuomoti. Pasakiau, kad aš noriu, ir iškart sugalvojau pavadinimą. Tai buvo didelė ir balta patalpa, todėl pavadinau ją „Fridge“ [ang. šaldytuvas] – žodžiu, kurį, rodėsi, bus lengva įsiminti. Netrukus sugalvojau planą, kaip sumažinti šios erdvės išlaikymo išlaidas: radau kelis bendraminčius, kurie padengė dalį išlaidų, o galiausiai viskas išaugo, nors ir simboliškai, į pelną nešančią veiklą.
– Kokia yra bendradarbystės vietų „freelanceriams“ idėja? Kuo ji patraukli laisvai samdomiems specialistams ir kuo šiame kontekste išsiskiria „Fridge“?
– Tai – darbo vieta už prieinamą kainą ir, visų svarbiausia, bendruomenė. Pats ilgus metus dirbau iš namų, bet atsibodo. Daug lengviau susikaupti, kai aplinkui matai būrį kitų susikoncentravusių žmonių.
Na, o „Fridge“ išskirtinumai yra keli. Pirmiausia, tai – nedidelis „coworking’as“ [ang. bendradarbystės vieta], talpinanti iki dvidešimties žmonių. Dėl to visi gali susidraugauti, kurti ryšį ir gerai jaustis. Antra – finansinis modelis. Tikrai negalime pasiūlyti moderniausių patalpų mieste, bet iš narių surinktos lėšos yra skiriamos ne tik išlaidoms padengti, bet ir bendrai erdvei tobulinti, o tik tada skaičiuojamas pelnas. Tokiu būdu, nors ir iš lėto, nuolat gražėjame. Visada atsižvelgiama į narių norus, pageidavimus, todėl nuolat keičiasi ir visas „Fridge“ veidas. Priklausomai nuo tuo metu čia dirbančių žmonių.
– Kaip „Fridge workspace“ patobulėjo ir pasikeitė nuo savo veiklos pradžios? Kiek ir kokios srities specialistų jūsų kolektyvą sudaro dabar?
– Pradėjome nuo 100, dabar turime 150 kvadratinių metrų erdvę, įkūrėme daugiau darbo vietų, išaugo ir narių skaičius – nuo penkių iki, šiuo metu, aštuoniolikos. Daugiausia yra programuotojų, keli dizaineriai, taip pat fotografas, vertėjas, spaudos apžvalgininkė, keli lėktuvų dalių pardavėjai, baldų fabriko direktorius, viešųjų ryšių ekspertė, buhalteris ir kiti. Kolektyvas formuojamas nuolat. Kai tik yra laisvos vietos ir norinčių, kviečiame apsižvalgyti.
– Individualios veiklos mokesčiai ir buhalterinė apskaita. Ar sudėtinga pradedančiam „freelanceriui“ visa tai greitai įsisavinti ir kaip su šia „biurokratija“ tvarkaisi pats?
– Sudėtinga. Esu per savo žioplumą praradęs nemažą pinigų sumą, kai sąskaitas tvarkiausi pats ir neapsižiūrėjau, viršijęs verslo liudijime numatytą maksimalią sumą. Tuomet visi iki tol uždirbti pinigai buvo apmokestinti pagal indvidualios veiklos mokesčius.
Dabar turiu mažąją bendriją, pats samdau kitus „freelancerius“, turiu „coworking’ą“, o apskaitą tvarko buhalterinė įmonė. Tačiau pradedantiesiems arba dirbantiems po vieną siūlau naudotis internetinėmis platformomis, kurios už simbolinį mokestį išspręs visas buhalterines problemas. Jūs, tuo metu, galėsite grįžti prie savo gerai išmanomo amato. „CFlow“ šiuo atveju būtų puikus sprendimas.
– Koks svarbiausias patarimas, kurį duotum pradedančiam „freelanceriui“–fotografui?
– Kokybiškas techninis išpildymas – tik pusė darbo. Daug svarbiau, kaip klientai po darbo su tavimi jausis. Jei vėluoji, paskambink ir įspėk, jei susidūrei su problemomis, pasistenk pats jas ir išspręsti. Ir pamiršk apie šortus bei basutes, kai eini fotografuoti. Net jei esi gabiausias menininkas pasaulyje. Taip pat išsiplauk galvą, pasitepk dezodorantu ir būk dėmesingas. Netrukus darbo ieškoti nebereikės, jis pats tave susiras.
Daugiau M. Zarembos darytų nuotraukų ieškokite feisbuko paskyroje, o apie „Fridge“ skaitykite čia.
Straipsnyje – nuotraukos iš M. Zarembos asmeninio archyvo.
Dirbi individualiai ir nori pasidalinti savo sėkmės istorija? Rašyk mums adresu info@cflow.lt arba siųsk asmeninę žinutę feisbuke!
