Šiame rubrikos „Jie – freelanceriai“ interviu „CFlow“ kalbina laisvai samdomą vertėją iš Kauno Žanetą Seliokienę. Daug metų patirties turinti specialistė pasakoja apie savo profesijos ypatumus, vertimo raštu ir žodžiu specifiką. Moteris tikina, kad jos darbas dažnai būna labai įdomus, o klientų nepritrūksta, net ir dirbant pilną darbo dieną.
– Ar seniai dirbate kaip „freelancerė“? Kur dirbote, ką veikėte anksčiau ir kas paskatino pradėti dirbti savarankiškai?
– „Freelancere“ dirbu apie 10 metų. Tik baigusi vertimo studijas, įsidarbinau apskaitininke įmonėje, kur reikėjo vokiečių kalbos žinių. Vėliau dirbau buhaltere. Vertimais užsiėmiau visada, tačiau iš pradžių tik papildomai, po darbo. Buhalterio darbas man patiko, tačiau norėjosi daugiau laisvės ir savarankiškumo. Kadangi vertimo užsakymų turėjau ir anksčiau, tereikėjo jų susirasti pilnai darbo dienai. Išėjusi iš „tikro“ darbo, pradžioje dirbdavau labai daug, net naktimis, kol supratau, kad užsakymai nėra atsitiktinumas, kad jų visada bus ir kad tai – mano kelias. Būdama „freelancere“, esu atsakinga tik pati už save. Tai didelė laisvė ir didelė atsakomybė.
– Kokiomis kalbomis verčiate? Kuria iš kalbų jums dirbti mieliausia, įdomiausia? Kiek laiko jums prireikė, kad pasiektumėte profesionalios vertėjos kalbos žinojimo lygį?
– Verčiu vokiečių, rusų ir lietuvių kalbų kombinacijomis. Daugiausia dirbu su vokiečių kalba, nes šios kalbos poreikis rinkoje didesnis, ją mokančiųjų mažiau. Sunku spręsti apie tai, kada tampi profesionalu. Turbūt tada, kai iš to gali pragyventi. O profesionalumui ribų nėra, naujų žinių gaunu su kiekvienu nepažįstamu žodžiu, nauju klientu, kiekviena nauja darbo diena.
– Verčiate tiek žodžiu, tiek raštu. Kuris būdas sudėtingesnis ir kodėl? Kokia jų specifika?
– Vertimai raštu ir žodžiu – visiškai skirtingi dalykai. Verčiant raštu, yra laiko pavartyt žodynus, pasiraust internete, pasikonsultuot su specialistu. Visada turi pagalbą – „skambutį draugui“. Vertimai raštu yra tarsi saugesni, rutininiai. Žinoma, galima kelioms valandoms įstrigti ir su vienu terminu. Turbūt kiekvienas vertėjas atranda savo darbo metodų, kurių universitetas neišmokys. Pavyzdžiui, ieškant biologijos ar medicinos srities termino, pirmiausia sužinau jo lotynišką pavadinimą, o pagal jį galima rast tikslų atitikmenį bet kurioje kalboje. Tačiau svarbu iš anksto įvertinti, ar tekstas išvis įkandamas, ar užteks laiko vertimui. Jei kas antro žodžio teks ieškoti, nepavyks ir užsidirbti. Iš pradžių versdavau viską, ką tik gaudavau. Laikui bėgant, supratau, kad kokybiškai ir greitai galiu išversti tik tai, apie ką turiu supratimą.
– Pažįstu daug vertėjų, kurie verčia tik raštu. Vertimams žodžiu reikia drąsos, pasitikėjimo savo kompetencija, mokėjimo priimti riziką. Jei nežinosiu žodžio vidury konferencijos, jo „nepasiguglinsiu“. Tačiau paprastai niekas nesitiki iš vertėjo, kad jis žinos visus visų sričių žodžius. Galiausiai, ir versti reikia ne pažodžiui, o stengtis klausytojams kuo suprantamiau perteikti esmę. Dėl to labai svarbu tiesiog nusimanyti toje srityje arba pasidomėti ja prieš pradedant darbą. Labai padeda kliento atsiųsta išankstinė medžiaga, kur galima pasižiūrėti terminus, pasiskaityti apie procesus. Taip pat svarbu rasti žmogišką kontaktą su klientu ar auditorija.
– Verčiant žodžiu, kartais tenka ir improvizuoti. Ar jūsų praktikoje yra pasitaikę tam tikrų kuriozų?
– Visos kalbos turi daugybę dialektų. O jei dar žmogus vyresnis, kalba neaiškiai, neužbaigia sakinio, susinervinęs, galima papult į rimtą bėdą. Karjeros pradžioje teismo posėdyje reikėjo versti kaip tik tokiam klientui. Jis pasako – aš nesuprantu. Paprašau užrašyt – neįskaitau!
– Kam aktualios vertimo žodžiu paslaugos? Su kokiais klientais tenka dirbti jums?
– Kaip vokiečių ir rusų kalbos vertėja specializuojuosi teisėje ir verslo komunikacijoje, dažnai ir technikoje. Mano klientai dažniausiai yra verslininkai ir su teismais susiję žmonės. Teismuose dirbti visada labai sunku, o, pavyzdžiui, notarų biure atmosfera būna džiugi, žmonės šypsosi, kažką perka, parduoda, sudaro sandorius, keičia savo gyvenimą. Į Lietuvą atvykusiems specialistams iš užsienio reikia bendrauti su vietiniais darbuotojais, čia be vertėjo neapsieisi. Kiaurą parą klojant geležinkelio pervažą, darbams vadovavo specialistai iš Vokietijos. Užbaigus darbus jaučiausi taip, lyg pati būčiau pervažą paklojusi – ir nuovargio, ir gautų žinių prasme. Su šalmu laipiojau kopėčiom paskui vadovaujantį elektrotechniką, plečiant PLC „Mega“. Guodžiau klientą, darant operaciją su vietiniu nuskausminimu. Vertimas žodžiu gali būti labai įdomus!
– Neretai tenka girdėti, kad Lietuvoje vertėjai vertinami nepakankamai, ypač grožinės literatūros. Ar sutiktumėte su tuo? Kokia situacija, kalbant apie vertėjų darbą, Lietuvoje yra šiuo metu?
– Manau, kad vertėjo specialybė Lietuvoje vis dar yra egzotiška. Kadangi aš daugiausia dirbu verslo sektoriuje, kur paslaugų vertė yra žinoma, su vertėjo nevertinimu nesusiduriu. Galbūt grožinės literatūros vertėjai turi savą patirtį. Esu išvertusi kelias „Ravensburger“ leidyklos knygeles vaikams, esu visiškai patenkinta bendradarbiavimu su Lietuvos leidykla. Man, „tiksliųjų“ vertimų atstovei, vaikiškos knygelės buvo didžiulis iššūkis, tačiau neįkainojama patirtis. Visgi grožinę literatūrą aš linkusi skaityti, o ne versti. Manau, kad vertėjas tuo geresnis, kuo siauresnė jo specializacija.
– Individualios veiklos mokesčiai ir buhalterinė apskaita. Ar sudėtinga pradedančiam „freelanceriui“ visa tai greitai įsisavinti ir kaip su šia „biurokratija“ tvarkotės pati?
Dirbdama išbandžiau įvairius veiklos metodus – tiek darbą pagal autorines sutartis, tiek ir pagal darbo sutartis. Nuo šių metų pasikeitus pelno mokesčio dydžiui individualiai veiklai, nusprendžiau dirbti pagal individualios veiklos pažymą. Pasitariau su savo kolega, pasitikslinau mokesčių inspekcijoje ir tuo pat metu atradau apskaitos sistemą „CFlow“. Esu dirbusi su keliomis buhalterinės apskaitos programomis ir galiu palyginti, todėl iš karto supratau, kokia patogi „freelanceriui“ yra „CFlow“ apskaitos sistema. Be jokių abejonių įsiregistravau ir lengvai išrašiau pirmąją sąskaitą. Ši sistema pasufleruos ir tai, kada ir kokius mokesčius turėsiu sumokėti. Kaip „freelancerė“, galiu tiesiog dirbti savo darbą ir nesirūpinti, kaip nepaklysti mokesčių biurokratijos džiunglėse.
– Koks svarbiausias patarimas, kurį duotumėte kitam vertėjui, norinčiam pradėti individualią veiklą?
Pradedančiajam vertėjui patarčiau pasikalbėti su kitais vertėjais, kad šie paprastai paaiškintų sudėtingą mokesčių sistemą. Jei tokių pažįstamų nėra, vertėtų prisijungti prie vertėjų grupių feisbuke. Vertėjų bendruomenė draugiška, tikrai padės. Neverta ignoruoti ir mokesčių inspekcijos bei Sodros konsultacijų telefonu.
Norite pasidalinti savo sėkmės istorija? Rašykite mums el. paštu info@cflow.lt arba siųskite asmeninę žinutę feisbuke. O likusius „freelancerius“ kviečiame nemokamai išbandyti laisviems specialistams sukurtą elektroninę apskaitą!
Pašnekovės nuotraukos: Ramune Photography
