Virtualus buhalteris „CFlow“ pristato jau septintą rubrikos „Jie – freelanceriai“ interviu, kuriame šįkart į klausimus atsako kalanetikos trenerė Ugnė Bernotienė. Jauna ir aktyvi moteris individualią veiklą derina su pastoviu samdomu darbu ir tikina, kad šitaip abi darbo formas sėkmingai papildo joms būdingais privalumais.
– Ugne, ar seniai dirbate kaip „freelancerė“?
– „Freelancerės“ duonos paragavau šių metų spalio mėnesį, nuo to laiko atidariau savo vardo kalanetikos studiją, kurioje kiekvieną darbo dieną vedu treniruotes žmonėms, mėgstantiems su manimi sportuoti.
– Kur dirbote, ką veikėte anksčiau ir kas paskatino pradėti dirbti savarankiškai?
– Į darbo rinką įsiliejau pakankamai anksti, dar studijuodama pirmame bakalauro kurse. Norėjosi patirti, ką reiškia būti samdomu darbuotoju, užsidirbti sau algą, ne vien mokytis sausos teorijos universitete. Skirtingose įmonėse dirbau beveik dešimt metų, kol pradėjau jausti, kad niekaip nepasiekiu savirealizacijos, trūko prasmės, verčiančios lauk iš lovos kiekvieną rytą ir skatinančios versti kalnus. Taip bemąstant, gimė sprendimas pradėti viską nuo nulio, neturint nei menkiausio supratimo, kaip man seksis. Šiuo metu galiu drąsiai tvirtinti, kad mylima veikla man suteikia daug energijos, jos pakanka nuveikti tiek malonius, tiek ir mažiau malonius darbus, kurių, būnant „freelancere“ tikrai netrūksta. Juk pati atlieku, galima sakyti, viską – pradedant komunikacija socialiniuose tinkluose, baigiant buhalterine apskaita.
– Kas jums yra kalanetika? Kaip manote, kodėl tokie sporto užsiėmimai, kaip pilatesas, joga ar kalanetika, šiais laikais darosi vis populiaresni ir patrauklesni žmonėms?
– Kalanetika yra mano mėgstamiausia treniruočių rūšis, kuri mane sužavėjo dar 2011 metais. Man, niekada nemėgusiai sportuoti komandiškai ar minti treniruoklius salėje, tai buvo tikras atradimas! Čia dirbama su savo kūno svoriu, o pratimų spektras labai platus. Galima nuosekliai didinti pratimų sunkumą įvairiomis modifikacijomis, taip kūnas nesustoja tobulėti, pasidaro įdomu stebėti, kada pavyks pasiekti aukštesnį lygį, atlikti daugiau pratimų pakartojimų. Kalanetikos treniruotės yra saugios, tinkamos įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms, moko lankstumo, laikysenos, yra naudingos skausmų prevencijos atžvilgiu. Kalanetikoje mintys ir protas turi dalyvauti treniruotėje kartu su kūnu, tik tuomet pavyks atlikti pratimus taisyklingai, o po treniruotės – išeiti atsigavusios sąmonės. Gal šie aspektai ir traukia žmones išbandyti body & mind tipo treniruočių?
– Kaip kilo mintis atidaryti kalanetikos treniruočių studiją Antakalnyje?
– Norėjau vieną Antakalnyje gyvenančią draugę pagaliau priversti imtis sporto, todėl įsikūriau visai šalia jos namų… O jei rimtai, daug ką lėmė jaukios patalpos, iš kurių tiesiog nesinori išeiti. Mano studija mažytė, joje vienu metu daugiausiai telpa 9 klientai, o kol kas sportuojame daugmaž 4-6 žmonių grupėje, todėl mano dėmesio sulaukia kiekvienas.
– Kuo jūsų studija išskirtinė ir kas susirenka į joje vedamus užsiėmimus?
– Studija išskirtinė tuo, kad joje dirbu tik aš, vienintelė trenerė. Iš dalies tai – tarsi privatus odontologo kabinetas, kuriame rasi tik vieną specialistą. Na, o jeigu pas jį lankosi žmonės, jeigu jis sugeba išsilaikyti, vadinasi jo paslaugos šio to vertos. Bent jau taip mąstau aš.
– Bendrai kalbant, į kalanetikos studiją renkasi labai šaunūs Antakalnio žmonės, gyvenantys netoliese. Džiaugiuosi kiekviena pažintimi, dažnai randame be galo įdomių temų!
– Išskirtinumas dar ir tas, kad mano studijoje vyksta vien tik kalanetikos treniruotės, kartais net du kartus per dieną, kad klientams būtų patogiau išsirinkti jiems tinkamiausią laiką. Be to, tai, kaip bebūtų keista, viena iš nedaugelio tokio tipo studijų, kurioje atsiskaityti galima ir banko mokėjimo kortele. Pati, būdama ilgametė tokių studijų klientė, niekaip nesuprasdavau, kaip šiame amžiuje jomis atsiskaityti negalima kitur.
– Kaip apie jūsų vedamus užsiėmimus sužino sportuoti norintys žmonės? Kaip susiradote pirmuosius klientus?
– Pirmieji klientai atėjo vasarą, kai Ozo ir Sapiegų parkuose vedžiau nemokamas kalanetikos treniruotes – buvo fantastiška! Nėra nieko geriau, kaip sportas lauke, vasarą. O šiaip pagrindinis kanalas yra feisbukas, tikras „freelancerių“ rojus, kuriame surasti klientų tikrai nesunku.
– Ne tik vykdote individualią veiklą, bet turite ir pastovų darbą. Kokioje srityje dirbate? Kodėl pasirinkote tokį darbo modelį, kai individuali veikla derinama su pastoviu darbu?
– Dirbu tarptautinėje finansinių paslaugų organizacijoje, žmogiškųjų išteklių skyriuje. Ko paprastai nori didelių organizacijų darbuotojai? Sprendimų priėmimo laisvės, jausmo, kad dirbi prasmingą darbą, save realizuoji ir panašiai. Visa tai aš gaunu, vykdydama individualią veiklą, pati tiesiogiai bendraudama su klientais ar spręsdama, kiek ir kokių treniruočių reikia studijoje. O ko dažniausiai pasigenda „freelanceriai“? Darbo komandoje, galimybės pasidalinti savo mintimis su kolegomis, paprasčiausio pašnekesio, geriant kavą. Šių dalykų man taip pat netrūksta. Trumpai tariant, skirtingos darbo formos puikiai papildo viena kitą! Net ir suprasti klientus, kaip jie jaučiasi po sėdimos darbo dienos biure, galiu kur kas geriau, nes pati jame praleidžiu po keturias valandas per dieną.
– Ar nekilo minčių visai atsisakyti pastovaus darbo ir laiką skirti tik individualios veiklos vykdymui?
– Pastovaus darbo buvau atsisakiusi, dar prieš pradėdama dirbti savarankiškai. Užverčiau vieną puslapį, kad galėčiau atversti kitą. Tada dar nežinojau, kad po penkių mėnesių grįšiu ten pat, tik darbui puse etato. Per tuos mėnesius lankiau trenerės kvalifikacijai įgyti reikalingus kursus, praktikavausi, vesdama nemokamus užsiėmimus, galop, atidariau savo studiją. Dviejų darbo formų derinimas yra nemenkas iššūkis, tačiau žmogaus galimybių ribas nustato tik pats žmogus. Aš mėgaujuosi, kas dieną eidama skirtingas pareigas, man tai tikrai įdomu.
– Individualios veiklos mokesčiai ir buhalterinė apskaita. Ar sudėtinga pradedančiam „freelanceriui“ visa tai greitai įsisavinti ir kaip su šia „biurokratija“ tvarkotės pati?
– Pradžioje tai gali bauginti, bet pradėjus domėtis ir vesti apskaitą viskas pasidaro daug paprasčiau. Visi dalykai, kaip sakoma, pasidaro darymo būdu, todėl atsisakyti minties veikti kažką malonaus ir prasmingo dėl buhalterijos iššūkių neverta. Aš apskaitą vedu nuosekliai, reguliariai fiksuodama pajamas ir išlaidas, todėl sumaišties, ar ko nors nepraleidau, nekyla.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate, dirbdama individualiai, ir kaip stengiatės juos įveikti?
– Didžiausias iššūkis yra spėti atlikti visus darbus, kuriuos, dirbdama savarankiškai, darau pati, o ne skirtingų sričių specialistai. Tačiau tai yra labai gera mokykla, nepaisant to, kad retsykiais, judant į priekį, tenka ir suklysti. Juk nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas yra geriausia motyvacija!
Norite pasidalinti savo sėkmės istorija? Rašykite mums el. paštu info@cflow.lt arba siųskite asmeninę žinutę feisbuke. O likusius „freelancerius“ kviečiame nemokamai išbandyti laisviems specialistams sukurtą elektroninę apskaitą!
Nuotraukos – iš asmeninio pašnekovo archyvo