„CFlow“ pradeda naują ir intriguojančią rubriką – „Filmai freelanceriams“. Joje – geriausios visų laikų juostos apie skirtingų sričių specialistus, šį kartą – rašytojus, žurnalistus ir kitus tekstų kūrėjus. Nedelsdami pristatome 17 kruopščiai atrinktų, įkvepiančių filmų apie žodžio virtuozus, kurių istorijos suteiks stiprybės ir vėl sėsti prie balto popieriaus lapo.
Net 4 Oskarams nominuotas 2013 metų filmas „Philomena“ pasakoja apie iš darbo atleistą politikos žurnalistą, ieškantį naujų temų savo tekstams. Vieno vakarėlio metu į jį kreipiasi moteris, įsitikinusi, kad jos mamos, iš kurios pačioje jaunystėje buvo atimtas iki šiol nerastas sūnus, istorija verta rašytojo plunksnos. Nors patyręs politikos žurnalistas „kratosi“ iš pirmo žvilgsnio banalios ir jam nebūdingos temos, galop, sutinka padėti ir nejučiomis įsitraukia į vaiko paieškas. Ši, tikrais faktais paremta, ne tik jautri, bet ir šmaikštumo nestokojanti juosta apie rašymą, kartų konfliktą ir pamatines vertybes moko freelancerius būti lanksčius, atvirus kitokiems, nei įprasta, pasiūlymams ir drąsiau išbandyti save dar nepažintose nišose.
Taip pat daugybę apdovanojimų pelnęs ir Oskarą laimėjęs filmas „Capote“ su Philipu Seymouru Hoffmanu – dar viena biografiniais faktais paremta juosta. Joje nušviečiamas garsaus amerikiečių rašytojo, scenaristo, dramaturgo, kurio kūriniai jau seniai pripažinti klasika („Pusryčiai pas Tifanį“, 1958), gyvenimas ir kūrybinis periodas, kai autorius rašė savo bestseleriu tapusį romaną „Šaltakraujiškai“ („In Cold Blood, 1966). Sukrečianti drama apie du kraupų nusikaltimą įvykdžiusius ir mirties bausmei pasmerktus žmogžudžius parodo, kaip rašytojas pamilsta savo knygos herojų, kiek psichologinių ir emocinių pastangų reikia, bandant deramai suprasti kito žmogaus istoriją ir pateikti ją skaitytojui.
Filmą „Adaptation“ skiriame scenaristams. Tai – Oskarą laimėjusi juosta apie vidutinio amžiaus vyrą, kuris kankinasi, ruošdamas garsaus romano adaptaciją. Tačiau adaptuotis gyvenime scenaristui sekasi ne ką lengviau… Komiškoje dramoje, kurioje kasdienis pagrindinio veikėjo gyvenimas labai originaliai pinasi su kūrėjo vaizduotės pasauliu, kvestionuojama riba tarp meno ir realybės, atskleidžiama kiekvienam profesionaliai rašančiam žmogui žinoma problema, angliškai įvardijama žodžiais „writer‘s block“.
„Skafandras ir drugelis“ – dar viena tikra, 4 Oskarams nominuota istorija kai kuriems Lietuvos kino mėgėjams jau pažįstama iš prieš keletą metų vykusio festivalio „Kino pavasaris“. Filmas pasakoja neįtikėtiną nuo galvos iki kojų pirštų galiukų paralyžuoto vyro, galėjusio valdyti tik savo kairę akį, istorija. Šis jautrus ir kartu švelniai ironiškas filmas puikiai tinka darbus atidėlioti, tinginiauti mėgstantiems freelanceriams. Jei jums trūksta motyvacijos, prisiminkite, kad pagrindinis filmo veikėjas, sukurtas pagal iš tiesų gyvenusią asmenybę, parašė knygą, mirksėdamas viena akimi.
Garsiojo lenkų režisieriaus Romano Polanskio filmas „The Ghost Writer“ pasakoja apie žurnalistą (akt. Ewanas McGregoras), pasamdytą sukurti kontraversiško amerikiečių ministro pirmininko, įsivėlusio į sudėtingas politines peripetijas, memuarus. „Ghostwriteris“ – tai rašytojas, kurio sukurtas tekstas spausdinamas kito žmogaus vardu, šiuo atveju – ministro pirmininko. Detektyvinėmis ir mistinėmis gijomis apnarpliotame filme klausiama, ką rašytojui reiškia peržengti savo ego, „parsiduoti“, užmerkti akis prieš vis naujai išaiškinamus melus ir kurti jų neatitinkančią fikciją.
1990 metų filmas „Misery“ pagal Stiveno Kingo romaną tuo pačiu pavadinimu jau yra tapęs klasika, ne kartą rodytas ir lietuviškų televizijos kanalų. Oskarą laimėjusioje juostoje vaizduojamas kraupus ryšys tarp žymaus į avariją patekusio rašytojo ir jį išgelbėjusios gerbėjos, kuri daugybę sužalojimų patyrusį ir vaikščioti negalintį autorių laiko įkalintą savo namuose bei verčia rašyti. Šiurpą keliantis filmas primena, kad rašytojas visuomet atsiduria skaitytojo teisme ir net įtakoje. Kartais ir labai nepalankiomis aplinkybėmis…
„Before Sunrise“ – pirmasis garsiosios režisieriaus Richardo Linklaterio trilogijos su Ethanu Hawke ir Julie Delpy dalis. Dramaturginiu požiūriu unikali juosta ypatinga tuo, kad visas dėmesys čia skiriamas dviejų veikėjų dialogui. Šis filmas, be abejonės, labiausiai mėgstamas romantikų, tiksliau tų, kurie tiki, jog meilė – tai antrosios sielos pusės ieškojimas, jausmai, verti romano. Trilogijoje jis gimsta iš spontaniškos vienos dienos jaunų žmonių pažinties Vienoje.
„Midnight in Paris“ – vienas geresnių Vudžio Aleno filmų, jei kalbėtume apie jo pastarojo dešimtmečio kūrybą. Su visa režisieriui būdinga ironija, šmaikštumu, jau gerai pažįstamomis temomis filme pasakojama apie kūrybinę krizę išgyvenantį šiuolaikinį scenaristą Paryžiuje – mieste, kuriame kadaise gyveno ar lankėsi ne vienas žymus menininkas, suranda stebuklingą būdą sugrįžti į 1920-uosiuos ir gyvai pabendrauti su Scottu Fitzgeraldu, Pablo Picassu ar net pačiu Hemingvėjumi. Juosta primena, kad prireikus įkvėpimo, inspiracijos visuomet galima semtis iš praeities meistrų gyvenimų ir laiko patikrintos kūrybos.
Režisieriaus Davido Cronenbergo filmas „Naked lunch“ pagal to paties pavadinimo Williamo S. Burroughso romaną yra, kaip ir galima tikėtis, visiška beprotybė. Filme pasakojama apie parazitų naikintoją, kuris, pradėjęs vartoti parazitų nuodų miltelius, nužudo savo žmoną ir įsitraukia į slaptą Pietų Afrikos pogrindžio organizacijos, kuriai vadovauja didžiuliai kalbantys tarakonai, veiklą tam, kad parašytų specialų raportą. „Nuogi pietūs“ įrodo, kad nuo meno iki beprotybės – tik nedidelis žingsnis. O gal tai – vienas ir tas pats?
Kalbant apie beprotybę, nepaminėti legendinės juostos „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ tiesiog neįmanoma. Pagal Hunterio S. Thompsono romaną sukurtas filmas su Džoniu Deppu seka narkotikus šniojančius, valgančius, ryjančius veikėjus – paranojiką žurnalistą ir pamišusį advokatą, besileidžiančius kelionėn į Las Vegasą. Šio filmo gerbėjams taip pat rekomenduotume atkreipti dėmesį ir į kitą H. S. Thompsono kūrinio ekranizaciją – „The rum diary“, kur Dž. Deppas įkūnija ekstravagantišką laisvai samdomą amerikiečių žurnalistą Paulą Kempą.
Kultinis brolių Coenų filmas „Barton Fink“, be abejo, dar vienas perliukas scenarijų kūrėjams. Filme pasakojama apie Niujorko dramaturgą, atvykusį išbandyti laimės negailestingoje Holivudo kino industrijoje. Kaip įprasta gerai žinomiems režisieriams, ši subtiliai komiška juosta taip pat apipinta kriminalinėmis gijomis, suktomis mįslėmis ir iš proto varančiais galvosūkiais. Aišku tik viena – Holivudas yra tikras pragaras.
„Hunger“ – žymaus norvegų rašytojo Knuto Hamsuno romano, išversto ir į lietuvių kalbą („Badas“) ekranizacija. Sąmojingame ir kartu labai neįprastame kūrinyje dėmesys sutelkiamas ties badaujančiu rašytoju, niekaip nesuduriančiu galo su galu. Alkis, nuovargis ir išsekimas verčia jį tuščiai klaidžioti gatvėmis, kalbėtis su savimi ir galvoje kurti pačias keisčiausias istorijas. Individualiai dirbantiems tekstų kūrėjams filmas primena apie sunkų metą, kuomet nepasitaiko užsakymų ir tenka gyventi, skaičiuojant paskutinius centus. Jei manote, kad jūsų finansinė padėtis nepavydėtina, „Hunger“ jus paguos. Beje, rekomenduojame paskaityti ir K. Hamsuno romaną.
„Inception“, „The Dark Kngiht Rises“, Interstellar“ – tai filmai, garsinantys režisieriaus Christopherio Nolano pavardę visame pasaulyje. Tačiau nuo ko savo karjerą pradėjo šis holivudinio kino guru? Pirmasis Nolano pilno metro filmas „Following“ visiškai kitoks. Tai – nespalvota juosta apie jauną rašytoją, kuris, ieškodamas medžiagos knygai, ima persekioti atsitiktinius praeivius, susipažįsta su vagimi ir patenka į nesibaigiančią nemalonumų virtinę. Mažiau nei 70 minučių trukmės juosta dvilypė: įtraukusi savo mistine atmosfera, netrukus pavirsta savotišku detektyvu, trileriu, o painus siužetas atskleidžia ne vieną netikėtą scenarijaus posūkį: kas iš tiesų ir ką seka?
„Reprise“ – vienas iš trijų norvegų režisieriaus Joachimo Triero pilno metro filmų. Jame su visa jaunatviška energija, impulsyvumu pasakojama apie du dvidešimt trejų metų vaikinus, siekiančius pradėti rašytojų karjeras. Tačiau netrukus vieno iš draugų rankraštis atmetamas, o kito publikuojamas, jų santykiai ir gyvenimas pakrypsta visiškai skirtingomis vagomis. Filmas „Reprise“ – puiki juosta jauniems ir ambicingiems kūrėjams apie lūkesčius ir realybę, kuri ne visuomet atitinka ilgai puoselėtas svajones.
Legendinio švedų kino klasiko Ingmaro Bergmano 1966 metų filmas „Through a Glass Darkly“, kaip režisieriui ir būdinga, nestokoja egzistencialistinio turinio. Čia narpliojamos sudėtingos filosofinės temos: Dievas, menas, meilė, neretai I. Bergmano filmuose akcentuojama beprotybė. Siužetas čia sukasi apie susvetimėjusį vidutinio amžiaus rašytoją dėl kūrybos praradusį santykį su pačiais artimiausiais žmonėmis – savo vaikais, desperatiškai siekiančiais atnaujinti gilesnį ryšį su emociškai nuo jų nutolusiu tėvu. Ar tikras rašytojas dėl savo talento, pašaukimo ar tiesiog egocentriškumo gali paaukoti net savo artimųjų gyvenimus? Ar visuomet menas verčia kentėti ne tik kūrėją, bet ir jį supančius žmones?
Skaitėte Charlesą Bukowskį? Pagrindinis šio filmo herojus – rašytojo alter ego Henris Činaskis taip pat girtuoklis, šlaistūnas ir pasileidėlis. Reikia pasakyti, kad filmas tikrai gerai perteikia autoriaus romanų atmosferą. Žvelgiant literatūriškai, kūriniai nėra itin vertingi, tačiau juose pasakojamos prasigėrusio vyriškio, nuolat miegančio su atsitiktinėmis moterimis ir bandančio sudurti galą su galu, istorijos ganėtinai smagios, o ir skaitomos labai lengvai. Lygiai taip pat neįpareigojantis ir lengvai žiūrimas filmas „Barfly“.
„Doriano Grėjaus portretas“ žavėjo dar mokykloje, tačiau ką žinome apie kontraversišką šio garsaus romano autorių? Biografinis istorinis filmas „Wilde“ atskleidžia ne tik žavius ir pasigėrėjimo vertus rašytojo Oskaro Vaildo gyvenimo faktus, bet ir tamsiąją jo pusę: homoseksualią meilę, ištvirkavimus, pašlijusius santykius su šeima, kalėjimą, visuomenės pasmerkimą… Visgi filmas įrodo, kad autoriaus likimą lemia ne amžininkų aplinka, bet kartai iš kartos perduodamas kūrybinis menininko palikimas.
Kuriuos iš išvardintų filmų jau matėte ir kuris patiko labiausiai? Ką praleidome? Rašykite savo mėgstamų filmų apie rašytojus ir rašymą pavadinimus komentaruose!
Parengta, bendradarbiaujant su puslapiu kokifilmaziureti.lt