Jie –„freelanceriai“. Grafikos dizainerė Rūta: „Klientai patys dažnai nežino, ko nori“

2018.12.18

Rubrikoje „Jie – freelanceriai“ kalbiname Rūtą Račaitę. Savamokslė grafikos dizainerė, anksčiau dirbusi marketingo srityje, įsitikinusi, kad dauguma minėtos srities specialistų yra susidūrę su įnoringais klientais, kurių įgeidžių kartais nelabai supaiso net ir jie patys. Rūta atskleidžia savo metodą, kaip kovoti su tokiais klientais, bei dalinasi asmenine patirtimi, dirbant individualiai. 

Rubriką „Jie – „freelanceriai“ pristato laisvai samdomiems specialistams sukurta elektroninė apskaita „CFlow“ (išbandykite nemokamai čia). 

– Ar seniai dirbi kaip „freelancerė“? Kokios srities laisvai samdoma specialistė esi ir kokia veikla užsiimi?

– Mano aistra – grafinis dizainas, juo užsiimu daugmaž 3 metus. Iš pradžių, tai buvo laisvu metu atliekamas darbas, o prieš metus dizainu pradėjau užsiiminėti šiek tiek rimčiau. Be to, dabar taip pat dirbu Klaipėdos jaunimo teatro rinkodaros ir pardavimų vadybininke. Save apibūdinti galėčiau vienu žodžiu – ieškotoja.

– Kur dirbai, ką veikei anksčiau ir kas paskatino pradėti dirbti savarankiškai?

– Didžiausią darbo patirtį sukaupiau, dirbdama marketingo srityje.  Man šis darbas neatsiejamas nuo maketavimo ir dizaino darbų, todėl kaskart, ruošiant kokią reklaminę kampaniją, tekdavo susidurti su dizaineriais. Prisižiūrėjus jų darbų kartais mėgindavau pakartoti juos, vėliau improvizuoti kažką pakeičiant, o kai jau pradėjau kurti savo, „užsikabliavau“ ir ėmiau tais darbais dalintis su kitais.

Paskutinės mano oficialios pareigos buvo viešųjų ryšių ir rinkodaros specialistė. Darbo buvo, bet kartu buvo ir nuolatinis mano polėkio bei idėjų varžymas. Tas įrėminimas pareigose mane ir skatino imtis kažko, kas padėtų jaustis šiek tiek laisvesne. Greta šio darbo savaitgaliais dar sėdėdavau prie kompiuterio ir kurdavau logotipus, plakatus. Buvo toks incidentas darbe, kai susmukau ant žemės nuo persidirbimo ir milžiniškos įtampos, o po savaitės priverstinių atostogų supratau, kad jei ne dabar imsiu daryti tai, nuo ko kaifuoju, tai kada? Nežinau, ar pradžios būna kam lengvos, man tokių nepasitaikė, tad ir pradedant rimčiau dirbti dizaino srityje, viskas tikrai nebuvo paprasta. Manau, kad grafikos dizainerio duona pasirenkama ne dėl to, kad tai lengva profesija, o dėl to, kad esi lengvai išprotėjęs.

– Kokius darbus atlieka grafikos dizaineris? Koks tavo įsimintiniausias įgyvendintas projektas?

– Oi, kaip čia papasakoti paprasčiau: kiekvienas dizaineris gali save realizuoti savo pasirinktoje srityje, tai – app’sai, spaudos darbai, iliustracijos, interaktyvus dizainas, žaidimų dizainas, tipografija, ženklodara… Ir dar daug visko.

Neabejotinai įsimintiniausias – „Užkalnio žurnalas“. Buvo labai šauni patirtis, beprotiškai daug išmokta ir sužinota.

– Dizaineriai dažnai susiduria su įnoringais klientais, kurie, panašu, ir patys ne visada supranta, ko nori. Ar tau yra tekę dirbti su tokiais užsakovais ir kaip su jais „kovoji“?

– Ne dažnai, o 99 procentai visų dizainerių yra susidūrę su tokiais atvejais. Sistema labai paprasta: kai tik pradedi dirbti šioje srityje, tau yra svarbus kiekvienas klientas, jis tau atrodo nuolat teisus ir tik jo tiesa (kaip sakoma, kieno auksas, to ir taisyklės). Vėliau pradedi matyti, kad tavo praleistas laikas dirbant yra neadekvačiai menkai įvertinamas, o galiausiai prieini išvados, jog gavosi šūdas, susinervini ir tavo galvoje kažkas apsiverčia.

Aš susidariau klausimyną, į kurį turi atsakyti kiekvienas klientas, kad žinočiau, kaip su juo toliau bendrauti. Būna atvejų, kai tiesiog atsisakai darbuotis su žmogumi, nes jauti, kad šis gali neįvertinti tavo pastangų. O kartais iškart išsiskiria nuomonės vienu ar kitu klausimu. Pasitaiko, kad su klientu tiesiog bendrauji keletą dienų ir supranti, kad jo dizaineris – ne tu. Tuomet pasiūlai ką nors iš savo kolegų, kuris geriau atitiktų kliento poreikius.

– Kaip susiradai savo pirmuosius klientus? Ar dabar rasti užsakovų lengviau? Su kokiais klientais tenka dirbti dažniau – ilgalaikiais ar trumpalaikiais?

– Pirmieji klientai buvo mano draugai. Tiesą sakant, niekas net nemokėjo už pirmuosius darbus, tai labiau vertinau kaip praktiką.  O kaip nusprendžiau imti pinigus ir kokia reakcija buvo, nebepamenu.  Dirbu įvairiai, procentaliai turiu daugiau ilgalaikių klientų, bet nuolat atsiranda ir pavienių. Apmaudu, kad neturiu tiek laiko, kad visiems galėčiau suteikti paslaugas tada, kada jiems reikia. O užsakovai ateina „vieni per kitus“, mane rekomenduodami.

– Ne tik vykdai individualią veiklą, bet ir turi pastovų darbą teatre. Koks tai darbas ir kaip nusprendei juo užsiimti?

– Klaipėdos jaunimo teatre dirbu rinkodaros ir pardavimų vadybininke. Žinau, skamba labai plačiai, tačiau mūsų teatre esame tik dvi vadybininkės, tad tenka atlikti daug įvairių užduočių. Šiuo darbu užsiimti nusprendžiau dėl vienos labai paprastos priežasties – turiu nemenkų problemų dėl regėjimo, todėl dažnai turiu daryti pertraukas nuo įtempto kompiuterinio darbo. Kiek ironiška, kad mane kankina problemos organo, bene svarbiausio dizainerio profesijoje.

– Ar sunku derinti individualią veiklą ir pastovų darbą? Kuri darbo forma tau artimesnė, kuri turi daugiau privalumų?

– Man beprotiškai pasisekė, nes  teatro direktorius labai šaunus vyras, kuriam nesvarbu, kiek dirbsi ir iš kur dirbsi, jam svarbu rezultatas. Todėl beveik didžiąją dalį dirbu iš namų. Iš pradžių, buvo beprotiškai sunku, nes turėjau begales užsakymų ir kai tik pradėjau dirbti teatre, reikėjo staigiai pasiruošti sezono pradžiai. Pirmąjį mėnesį miegojau vos po kelias valandas per parą, o dabar ilgainiui stengiuosi susidėlioti darbus taip, kad ne tik padaryčiau tai, kas priklauso teatrui, mano klientams, bet ir turėčiau laisvo laiko. Taip pat atsisakiau smulkių dizaino darbelių, labiau orientuojuosi į didesnius projektus ar unikalesnes užduotis. Jei reikia patikslinimo, tai, pavyzdžiui, atsisakiau vizitinių kortelių kūrimo ir panašių užsakymų. O privalumų turi abu darbai, kuris geresnis, negaliu išskirti.

– Gyveni Klaipėdoje. Ar šiame mieste pastebi daug „freelancerių“ ir ar jiems sudaromos sąlygos dirbti kartu? Ar tau pačiai tenka lankytis įvairiose bendradarbystės vietose, ar savo darbus mieliau atlieki namuose?

Freelancerių čia tikrai prieš keletą metų buvo mažiau, nei dabar. Ilgainiui pradėjo kurtis visokių jiems skirtų erdvių, tačiau Vilniuje ir Kaune jų vis dar kur kas daugiau. Pati savo darbus atlieku namuose. Man gana sunku susikaupti, kai aplink yra daug triukšmo, kai reikia ramiai šnektelėti telefonu.

– Individualios veiklos mokesčiai ir buhalterinė apskaita. Ar sudėtinga pradedančiam „freelanceriui“ visa tai greitai įsisavinti ir kaip su šia „biurokratija“ tvarkaisi pati?

– Pasakysiu trumpai ir drūtai: aš geriau sumokėsiu buhalterei už paslaugas nei pati imsiuosi apskaitos. Nei laiko, nei noro turiu šiems reikalams. Kartais būna, kad ir pati bandau susitvarkyti, bet kiekvieną kartą vis kažkur padarau klaidą. Tai – ne man.

– Kokių patarimų duotum žmogui, galvojančiam apie grafikos dizainerio karjerą? Ką būtina žinoti, išmanyti šios srities atstovui?

– Sek dizaino ir marketingo naujienas. Pradėk nuo mažų darbų. Niekada negalvok apie save per gerai. Būk kritiškas sau, bet pasitikintis prieš kitus. Atmink, kad klientas – ne visada teisus. Kaip jau supratote, reikia, pirmiausia, susitvarkyti su savo mintimis ir vidiniais demonais. O ir šiaip – niekada nebijok klausti kitų dizainerių patarimų. Galbūt, viešai, o gal asmeniškai – nuoširdus ir sėkmingas žmogus tikrai nebijos pasidalinti savo žiniomis.

Norite pasidalinti savo sėkmės istorija? Rašykite mums el. paštu info@cflow.lt arba siųskite asmeninę žinutę feisbuke. O likusius „freelancerius“ kviečiame nemokamai išbandyti laisviems specialistams sukurtą elektroninę apskaitą


Nuotraukos – iš asmeninio pašnekovės archyvo 

Komentarai

Jie – „freelanceriai“. K. Jarmalytė: „Tapyba ant drabužių meną priartinu prie žmonių“

2017.09.10

Rubrikoje „Jie – „freelanceriai“ lankosi kūrėja Karolina Jarmalytė. Naujame interviu mergina atskleidžia, kaip atsisakė aukštų pareigų ir pasinėrė į tapybą, dalinasi mintimis apie savarankišką darbą ir meną, kuris artimas visiems žmonėms. 

Skaityti daugiau

7 patarimai, kurie padės tapti sėkmingu „freelanceriu“

2016.07.05

Dirbti savarankiškai gali bene kiekvienas, tačiau, norint, kad individuali veikla taptų realiu pragyvenimo šaltiniu, o ne papildomu uždarbiu ar hobiu, reikia šiek tiek labiau pasistengti. Štai 7 patarimai, kuriais vadovautis turėtų kiekvienas „freelanceris“.

Skaityti daugiau
freelanceris

„Freelanceris“ Lietuvoje: kaip pradėti dirbti individualiai?

2016.06.01

Tau seniai atsibodo „ofisinis“ darbas nuo aštuntos iki penktos, rutina ir tai, kad direktorius iki šiol nepadidino algos. Gal verčiau dirbk individualiai ir būk „freelanceris“?

Skaityti daugiau

„Pakrantė“ – gamtos apsuptyje įsikūrusi bendradarbystės erdvė kūrybininkams

2018.12.18

Anot Giedrės Krylovaitės, „Pakrantės“ „coworking’as“ išsiskiria tuo, kad yra įsikūręs gamtos apsuptyje ir yra ideali vieta kūrybininkams, kurie čia gali naudotis net teniso kortais.

Skaityti daugiau

Jie –„freelanceriai“. Grafikos dizainerė Rūta: „Klientai patys dažnai nežino, ko nori“

2018.12.18

Savamokslė grafikos dizainerė įsitikinusi, kad dauguma jos kolegų susiduria su įnoringais klientais, ir atskleidžia savo metodą, kaip kovoti su užsakovais, kurie ir patys ne visuomet supaiso savo įgeidžių.

Skaityti daugiau

Bendradarbystės erdvių tinklas „Happspace“ Kaune „freelanceriams“ siūlo net masažus

2018.12.01

„Happspace“ lokacijose ypatingas dėmesys skiriamas ne tik darbui, bet ir poilsiui, laisvai samdomi specialistai, panorėję, čia gali atsipalaiduoti masažo kambaryje arba numigti būtent tam sukurtoje vietoje.

Skaityti daugiau

Bendradarbystės erdvė „Altspace“ plečiasi: ypač laukia kūrybinių industrijų atstovų

2018.11.06

Didelio susidomėjimo sulaukęs ir didžiules ambicijas pademonstravęs „hub’as“ lapkričio 5 dieną atidarė antrąjį savo padalinį.

Skaityti daugiau
Vilnius Tech Park

Bendradarbystės erdvė „Vilnius Tech Park“: žaliuojanti oazė „freelanceriams“ ir startuolių komandoms

2018.09.27

Rubrikoje „Bendradarbystės erdvės“ – žaliuojančioje Vilniaus oazėje įsikūręs „Vilnius Tech Park“, kuriame vietą atranda ne tik „freelanceriai“, bet ir įvairaus dydžio startuolių komandos bei investuotojai.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. Du viename: D. Pauliuščenkaitė – ir meno vadovė, ir tekstų kūrėja

2018.09.23

Deimantė sėkmingai įsisavino dvi specialybes – tekstų kūrėjos bei meno vadovės – ir jau kurį laiką teikia individualias paslaugas tokiems klientams, kaip „Garnier“, „Fructis“ ar „Viaplay“.

Skaityti daugiau

Bendradarbystės erdvė „NVO Avilys“ siekia po vienu stogu suburti socialinius verslininkus

2018.09.21

„NVO Avilys“ – pirmoji Lietuvoje bendradarbystės erdvė. Jos tikslas – po vienu stogu suburti kuo daugiau prasmingų socialinių iniciatyvų.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. A. Aleksandravičius: „Vis daugiau jaunų žmonių dirba individualiai“

2018.08.03

A. Aleksandravičiui – tik dvidešimt vieneri, tačiau jis jau antrus metus sėkmingai dirba tiek su užsienio, tiek su Lietuvos užsakovais ir su pastoviu darbu savo ateities nesieja.

Skaityti daugiau