Jie – „freelanceriai“. K. Jarmalytė: „Tapyba ant drabužių meną priartinu prie žmonių“

2017.09.10

Rubrikoje „Jie – freelanceriai“ lankosi kūrėja Karolina Jarmalytė. Naujame „CFlow“ interviu mergina atskleidžia, kaip atsisakė aukštų pareigų ir pasinėrė į tapybą, dalinasi mintimis apie savarankišką darbą ir meną, kuris artimas visiems žmonėms. 

– Ar seniai dirbi kaip „freelancerė“? Kokios srities laisvai samdoma specialistė esi ir kokia veikla užsiimi? 

– Šiuo metu kaip tik yra mano pasitraukimo iš „ofisinio“ darbo metinės. Esu tapytoja bei mados iliustratorė, o taip pat 10 metų patirtį turinti interneto rinkodaros specialistė. Tapydama ekspresija bei spalvomis trykštančius paveikslus, iliustruodama drabužius bei aksesuarus, kviečiu žmones atrasti savo gyvenime daugiau vietos spalvoms ir menui. Daug dirbu, esu perfekcionistė, svajotoja ir kovotoja, nepataisoma estetė. Gal dėl šio savybių rinkinio ir pasukau į individualią veiklą.

–  Kur dirbai, ką veikei anksčiau ir kas paskatino pradėti savarankišką darbą? Ar pradžia buvo sudėtinga?

– Pastarąjį dešimtmetį, kaip jau minėjau, dirbau rinkodaros/pardavimų srityje. Ėjau atsakingas pareigas, gavau daug patirties. Sprendimas pereiti į kūrybą gimė po truputį, tačiau visada buvo lydimas vidinio lūkesčio atsidurti ten, kur dabar esu. Pirmąją paveikslų parodą galerijoje pristačiau prieš trejus metus, tačiau tapybą tuomet dar vadinau laisvalaikio užsiėmimu, mat dieną pečius užguldavo atsakingos DELFI reklamos pardavimų grupės vadovės pareigos, o teptukui likdavo tik vakarai. Vėliau, plečiantis įmonei ir manyje pabudus kūrybinei gyslelei, su vadovais sutarėme dėl paaukštinimo – pardavimai liko kolegoms, o aš tapau DELFI kūrybos vadove. Taip atsirado gerokai daugiau erdvės idėjų vystymui, ambicingiems, įdomiems projektams bei naujiems kūrybiškiems reklamos sprendimams.

Tuo metu tapydama sulaukdavau vis didesnio susidomėjimo paveikslais. Netrukus supratau, kad artėja dar vienas permainų etapas ir būtent dabar yra mano šansas įgyvendinti savo svajonę. Buvau įsitikinusi, kad patogus gyvenimas mane riboja, taigi atsisakiau visų privilegijų, pastovaus, garantuoto atlyginimo, pareigų, socialinio statuso ir išėjau. Detalaus plano, kaip ir ką darysiu, dar nebuvo, tačiau kryptis buvo aiški. Susikroviau lagaminą ir mėnesiui išskridau į Balį susidėlioti minčių. Grįžusi pradėjau intensyviai tapyti, susikūriau internetinę svetainę, elektroninę parduotuvę, susidėliojau rinkodaros bei pardavimų strategijas ir pasiėmiau individualios veiklos pažymą. Nuo to laiko jau prabėgo metai.

Kaip ir kada pradėjai tapyti? Ar teko mokytis kokioje nors dailės mokykloje, o gal visko išmokai pati? Kaip nupasakotum savo tapybos bruožus, esmę, tikslą?

– Kiek tik save pamenu, paišydavau visada, tačiau tai nebuvo rimta. Mokykloje vietoje dailės buvau pasirinkusi teatrą, o universitete nestudijavau. Taigi, visko išmokau savarankiškai. Gyvename puikiais laikais: jeigu nori ko nors išmokti, pavyzdžių bei informacijos yra daugiau, negu pakanka – viskas prieinama internete keliais palytės spustelėjimais. Tapyti pabandžiau prieš kokius aštuonerius metus, tačiau tai būdavo reti pažaidimai, o prieš ketverius metus kurti ėmiau gerokai rimčiau.

Mano tapyba labai ekspresyvi, spalvinga, dominuoja žmogus, emocijos ir jausmas. Savo kūryba siekiu padrąsinti gyventi ryžtingiau, siekti svajonių, o ne tobulybės, būti ryškesniems, tikriems bei nesuvaidintiems. Spalvomis ir drąsiais potėpiais kviečiu įsileisti meną ne tik į savo namus, bet ir į pasaulėžiūrą, širdį, sielą. Tikiu, kad menas suartina, įkvepia, ramina ar net veikia terapiškai, jis neturi formos ar kanonų, yra mūsų pačių gylis, tiek jį suvokiant, tiek kuriant.

Daugelis kūrėjų meną priešina komercijai. Kaip sugebėjai suderinti šias dvi kategorijas?

– Savo gyvenime nesivadovauju klišėmis, jos riboja kūrybą ir mąstymą. Tapybą ant drabužių sąmoningai pradėjau tam, kad priartinčiau meną prie žmonių – išneščiau jį į gatves ir taip pamažu nuspalvočiau mūsų Lietuvą, pasaulį. Ne kiekvienas gali įsigyti paveikslą, tačiau mielai puošiasi vienetiniais dailininko ranka papuoštais marškiniais, švarkeliu ar suknele. Gyvename amžiuje, kuriame visuomenė jau kiek pavargusi nuo sintetikos, technologijų, pasiilgusi žmogui artimesnio produkto.

Be abejo, galėjau nueiti kitu keliu ir pradėti daug platesnę printų [spaudinių] gamybą, imtis bendradarbiavimo su butikais ir panašiai, tačiau to vengiu. Siekiu unikalumo ant kiekvieno drabužio, aksesuaro ar drobės skiautės, todėl pavieniai projektai man įdomesni už masinę produkciją. Kartais mano klientams tenka laukti ir trejetą savaičių, nes viską darau viena, savo pačios rankomis, tačiau visi sutinka geranoriškai pakentėti, kol ateis jų drabužio iliustravimo eilė, nes žino, kad gaus išskirtinį kūrinį, į kurį įdėta daug autorės meilės.

Tapai paveikslus, pieši ant įvairių daiktų, tavo darbai puošia drabužius. Kur dar galima pamatyti tavo kūrinių?

– Netrukus rinkoje mano kūryba pasirodys dar viena, sakyčiau, ekstremalesne forma, bet kol kas palikime tai paslaptyje. Na, o visas naujienas galima sekti mano feisbuko ar instagramo paskyroje bei asmeninėje svetainėje.

Kurie iš minėtų darbų sulaukia didžiausio susidomėjimo ir turi didžiausią paklausą? Ir kurie – mieliausi tau  pačiai?

– Šių metų hitas, be abejo, yra ranka tapyti džinsiniai švarkeliai. Juos perka ir jauni, ir pagyvenę žmonės. Tai mane džiugina labiausiai, nes menas tikrai neturi amžiaus ribos. Visgi drabužiai yra sezoninis dalykas, tad paklausa kinta sulig metų laikais. Rugsėjį, pavyzdžiui, populiariausios kuprinės. Kalbant apie mielumą, neišskirčiau kažko vieno, visi iliustruoti drabužiai yra meno kūriniai, todėl man brangūs savaime.

– Ar tenka dirbti pagal užsakymus?

– Man, kaip ir daugeliui kūrėjų, priimtiniau laisvoji kūryba, tačiau pagal užsakymus irgi dirbu, nors ir nedažnai. Labai kruopščiai atsirenku žmones bei idėjas.

– Be tapybos, išmanai ir daugelį kitų sričių. Galbūt, šiuo metu teiki ir daugiau individualios veiklos paslaugų? Jei taip, kokių?

– Kol kas visas žinias pritaikau tik savo pačios reikmėms, tačiau ateityje norėčiau sugrįžti į rinkodaros ir dizaino sritį. Dar turiu, ką ten nuveikti.

– Koks svarbiausias patarimas, kurį duotum pradedančiam „freelanceriui“?

– Neklausykite, ką jums sako žmonės, medija ar apskritai „normali“ civilizacija. Tikėkite savimi, ugdykite save, savo troškimus, idėjas. Daug dėl jų dirbkite, būkite savikritiški, tačiau nebijokite svajoti. Jei tvirtai žinosite savo siekius, anksčiau ar vėliau tikrai įgyvendinsite net ir didžiausius norus.

Nuotraukos – iš K. Jarmalytės asmeninio archyvo. 


Dirbi individualiai ir nori pasidalinti savo sėkmės istorija? Rašyk mums adresu info@cflow.lt arba siųsk asmeninę žinutę feisbuke!  

Komentarai

Jie – „freelanceriai“. K. Jarmalytė: „Tapyba ant drabužių meną priartinu prie žmonių“

2017.09.10

Rubrikoje „Jie – „freelanceriai“ lankosi kūrėja Karolina Jarmalytė. Naujame interviu mergina atskleidžia, kaip atsisakė aukštų pareigų ir pasinėrė į tapybą, dalinasi mintimis apie savarankišką darbą ir meną, kuris artimas visiems žmonėms. 

Skaityti daugiau

7 patarimai, kurie padės tapti sėkmingu „freelanceriu“

2016.07.05

Dirbti savarankiškai gali bene kiekvienas, tačiau, norint, kad individuali veikla taptų realiu pragyvenimo šaltiniu, o ne papildomu uždarbiu ar hobiu, reikia šiek tiek labiau pasistengti. Štai 7 patarimai, kuriais vadovautis turėtų kiekvienas „freelanceris“.

Skaityti daugiau
freelanceris

„Freelanceris“ Lietuvoje: kaip pradėti dirbti individualiai?

2016.06.01

Tau seniai atsibodo „ofisinis“ darbas nuo aštuntos iki penktos, rutina ir tai, kad direktorius iki šiol nepadidino algos. Gal verčiau dirbk individualiai ir būk „freelanceris“?

Skaityti daugiau

„Pakrantė“ – gamtos apsuptyje įsikūrusi bendradarbystės erdvė kūrybininkams

2018.12.18

Anot Giedrės Krylovaitės, „Pakrantės“ „coworking’as“ išsiskiria tuo, kad yra įsikūręs gamtos apsuptyje ir yra ideali vieta kūrybininkams, kurie čia gali naudotis net teniso kortais.

Skaityti daugiau

Jie –„freelanceriai“. Grafikos dizainerė Rūta: „Klientai patys dažnai nežino, ko nori“

2018.12.18

Savamokslė grafikos dizainerė įsitikinusi, kad dauguma jos kolegų susiduria su įnoringais klientais, ir atskleidžia savo metodą, kaip kovoti su užsakovais, kurie ir patys ne visuomet supaiso savo įgeidžių.

Skaityti daugiau

Bendradarbystės erdvių tinklas „Happspace“ Kaune „freelanceriams“ siūlo net masažus

2018.12.01

„Happspace“ lokacijose ypatingas dėmesys skiriamas ne tik darbui, bet ir poilsiui, laisvai samdomi specialistai, panorėję, čia gali atsipalaiduoti masažo kambaryje arba numigti būtent tam sukurtoje vietoje.

Skaityti daugiau

Bendradarbystės erdvė „Altspace“ plečiasi: ypač laukia kūrybinių industrijų atstovų

2018.11.06

Didelio susidomėjimo sulaukęs ir didžiules ambicijas pademonstravęs „hub’as“ lapkričio 5 dieną atidarė antrąjį savo padalinį.

Skaityti daugiau
Vilnius Tech Park

Bendradarbystės erdvė „Vilnius Tech Park“: žaliuojanti oazė „freelanceriams“ ir startuolių komandoms

2018.09.27

Rubrikoje „Bendradarbystės erdvės“ – žaliuojančioje Vilniaus oazėje įsikūręs „Vilnius Tech Park“, kuriame vietą atranda ne tik „freelanceriai“, bet ir įvairaus dydžio startuolių komandos bei investuotojai.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. Du viename: D. Pauliuščenkaitė – ir meno vadovė, ir tekstų kūrėja

2018.09.23

Deimantė sėkmingai įsisavino dvi specialybes – tekstų kūrėjos bei meno vadovės – ir jau kurį laiką teikia individualias paslaugas tokiems klientams, kaip „Garnier“, „Fructis“ ar „Viaplay“.

Skaityti daugiau

Bendradarbystės erdvė „NVO Avilys“ siekia po vienu stogu suburti socialinius verslininkus

2018.09.21

„NVO Avilys“ – pirmoji Lietuvoje bendradarbystės erdvė. Jos tikslas – po vienu stogu suburti kuo daugiau prasmingų socialinių iniciatyvų.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. A. Aleksandravičius: „Vis daugiau jaunų žmonių dirba individualiai“

2018.08.03

A. Aleksandravičiui – tik dvidešimt vieneri, tačiau jis jau antrus metus sėkmingai dirba tiek su užsienio, tiek su Lietuvos užsakovais ir su pastoviu darbu savo ateities nesieja.

Skaityti daugiau