Jie – „freelanceriai“. Ilona Petrovė: „Tekstų kūrėjų bendruomenė – ne itin draugiška“

2017.08.21

Tęsiame savo naująją rubriką Jie – freelanceriai, kurioje supažindiname su laisvai samdomais specialistais ir dalinamės jų patirtimi, dirbant individualiai. Šį kartą į „CFlow“ interviu klausimus atsako kalbos specialistė Ilona Petrovė. 

– Ar seniai dirbate kaip „freelancerė“? Kokia konkrečiai veikla užsiimate? 

– Jau daugiau kaip penkerius metus esu laisvai samdoma redaktorė, į darnias gretas surikiuojanti kitų žmonių parašytus  tekstus: romanus,  vaikiškas knygas, vadovėlius, disertacijas, baigiamuosius darbus ir t. t. O redaktorės patirtis – kelis kartus ilgesnė, tik anksčiau buvau samdoma darbuotoja.  Be to, dar rašau straipsnius medicinos, sveikos gyvensenos, ekologijos, aplinkosaugos temomis ir esu gidė.

– Kur dirbote, ką veikėte anksčiau ir kas paskatino pradėti dirbti savarankiškai? Ar pradžia buvo sudėtinga?

– Dirbau radijo reklamos, viešųjų ryšių srityse, buvau nuklydusi ir į valstybės tarnybą. Atrodytų, viskas lyg ir neblogai klostėsi, tačiau ne visada galėjau pasirinkti, pavyzdžiui, su kuo, kaip bendradarbiauti, kada atostogauti ir pan.  Ir kartą susiklostė situacija, kad reikėjo keisti darbą.

Nepavyko iškart, liūdna tiesa, tačiau keturiasdešimtmečiai darbo rinkoje nėra populiarūs. Vienos įmonės vadovas po bandomųjų užduočių džiaugėsi rezultatu, tad paprašė atsiųsti duomenis buhalterijai. Nusiunčiau, jis dvi dienas tylėjo, o paskui gavau žinutę: „Nuoširdžiai dėkojame, kad dalyvavote konkurse, tačiau mūsų kolektyvas yra labai jaunas, amžiaus vidurkis – 26 m., todėl pasirinkome kitą žmogų“. Toks jaunas žmogus, o jau suvarpytas stereotipų!

Tada ir pamaniau: ko man nerimauti, ar pavyks rasti darbą, verčiau padarysiu taip, kad darbas nerimautų, ar aš jį imsiu. Buvo sakančių, kad šaunu pro šalį, nes nebus stabilių pajamų, bus sunku rasti klientų ir t. t.  Drąsiai galiu pasakyti, kad visai neprašoviau!  Taip, sistema tokia, kad kėdės ryte, o pinigai vakare, knygų leidyba kartais stringa, tad darbų priėmimo aktą kartais pasirašome tik po gero pusmečio, tuomet ir sumokama. Bet įmanoma priprasti ir prie tokio ritmo, ypač kai turiu gerą vyrą.

Vis dėlto sunkiausia iš pradžių buvo suplanuoti savo veiklą. Atrodo, planavau ir dirbdama samdomą darbą, tačiau du ar tris mėnesius karaliavo chaosas, dienomis su pižama bimbinėjau, o naktimis dirbau, nes terminai nelaukė.  Supratau, kad arba reikia susiimti, arba degraduosiu. Susiėmiau. Žinoma, yra nedidelių išimčių, bet dabar vakarais poilsiauju, o naktimis miegu. Ir atostogauju, kada tik prireikia.

I. Petrovė. Jurgitos Stonienės nuotr.

– Iš interneto skelbimų panašu, kad konkurencija tarp tekstų rašytojų, redaktorių ir vertėjų tikrai didelė. Nuolat tenka matyti ir tokių skelbimų, kuriuose tekstų kūrėjams už straipsnį siūloma vos keletas eurų atlygio. Keista, tačiau susidomėjusių minėtais pasiūlymais vis dėlto netrūksta. Ar jums yra tekę susidurti su panašiais užsakymais? Kaip paaiškintumėte tokią situaciją?

– Taip, konkurencija didelė, o tekstų meistrų bendruomenė – ne itin draugiška!  Vienas nuo kito slepia įkainius, yra dirbančių nelegaliai, todėl rinka labai iškreipta. Vienas klientas leidiniui išsirinko mane, tačiau paprašė paaiškinti, kodėl tokie nevienodi įkainiai: už 1700 spaudos ženklų puslapio redagavimą – nuo 60 centų iki 10 eurų. Už centus (žinoma, ir be sąskaitos) siūlėsi lietuvių kalbos mokytojos, ieškančios papildomo darbo. Tačiau jos turėtų nepamiršti, kad ne kiekvienas lituanistas gali būti redaktorius.

Arba kita situacija. Neseniai už tiriamosios žurnalistikos straipsnį pasiūlė 40 eurų ir pateikė aibę reikalavimų: pakalbinti ne mažiau kaip 3 pašnekovus; įtikti užsakovui; per mėnesį parašyti 3–4  straipsnius ir t. t., ir pan. Nemanau, kad neatsirado sutikusių.

Bet ar bereikia komentuoti, ko pridaro prarastas orumas? Tai kenkia ne tik redaktorių prestižui ir darbų kokybei, bet ir iškreipia kainas, šešėlis tiesiogine prasme atima duoną, ją valgančių iš minėtų užsakymų.

– Kokia yra redaktorės ir knygų sudarytojos darbo specifika? Kaip ji pasikeičia, pradėjus tą patį darbą dirbti individualiai?

– Knygų, disertacijų, baigiamųjų darbų temos – pačios įvairiausios, tad pirmiausia tenka išsiaiškinti terminus, jų vartojimo specifiką, dėl to kreptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, pabendrauti su tos srities specialistais. Aišku, leidyklose yra ir specialieji redaktoriai, tai patikrinantys, bet reikia pačiam redaktoriui pasidomėti ta tema.

Būna, kad užsitęsia knygos maketavimas  arba stringa disertacijos rašymas, negauni leidinio sutartu laiku, tada griūna visi tavo planai, tenka iš naujo dėlioti prioritetus. O kiekvienam jo darbas yra svarbiausias… Taigi redaktoriaus darbą ir gali planuoti, ir negali.

Knygas, disertacijas rašantys žmonės dažniausiai yra labai išsilavinę, daug žinantys, turintys įvairiausios patirties, meniški, kūrybiški, taigi redaktorius turi nuolat mokytis, domėtis daugeliu dalykų, išmokti argumentuoti, diskutuoti, be to, jis turi būti lankstus.

Pradėjus dirbti savarankiškai darbo specifika nesikeičia, tačiau pačiam redaktoriui tenka papildomai užsiimti vadybos, buhalterijos ir kt. reikalais.

– Ar pradėjus dirbti savarankiškai greitai pavyko susirasti pirmąjį klientą? Kur jų ieškote dabar ir ar užsakymų turite nuolat?

– Ir dirbdama samdomą darbą papildomai redagavau tekstus. Todėl neatrodo, kad pirmojo kliento ilgai ieškojau. Arba bent neprisimenu.

Visuomet mano prioritetas yra kokybė, todėl dauguma klientų drąsiai mane rekomenduoja draugams, pažįstamiems. Sena tiesa, kad geriausia reklama – iš lūpų į lūpas. Žinoma, dalį klientų (arba jie mane) randu internete.  Tikrai įdomus amžius dabar, nes su daugeliu užsakovų nebuvau nė karto susitikusi ar net kalbėjusi telefonu.

– Esate ir vienos elektroninės knygos sudarytoja. Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie šią knygą ir patirtį, ją rengiant? Kuo skiriasi elektroninės ir popierinės knygos sudarymas?

– Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojų paskatinta susitikau su gydytoja onkologe, citopatologe doc. dr. Zofija Stukoniene, kad parašyčiau straipsnį. Tačiau supratau, kad medžiagos gerokai daugiau nei jam reikia, todėl nusprendėme išleisti bent elektroninę knygą, jei nerastume rėmėjų popieriniam variantui.  Juolab šiais metais ji šventė 90-ąjį gimtadienį.

Taigi daug nuoširdaus ir įdomaus pokalbio valandų, šifravimo, nuotraukų skenavimo, tekstų dėliojimo, maketavimo. Buvo nepaprastai įdomu. Kita vertus, tai atrodė prasminga, juk ši nepaprasta mokslininkė padėjo Lietuvos citopatologijos pagrindus, jos gyvenimo istorija yra ir mūsų šalies medicinos istorija. O tikrus istorinius dalykus turime išsaugoti. Tikiuosi, greitai pavyks parengti dar vieną e. knygą apie kitą garsią medikę.

– Ar esate susidūrusi su nemaloniais klientais? Gal turite labiausiai įstrigusią situaciją? Kaip ją sprendėte?

– Kiek žmonių, tiek tos specifikos ir yra. Kiekvienas esame skirtingas, nevienodai reaguojame į situacijas, yra įvairiausių aplinkybių. Be to, kūrėjai yra jautresni, emocingesni nei daugelis aplinkinių, savo kūrinius jie brangina tarsi kūdikius, todėl kartais tenka pakovoti dėl išbraukto ar pakeisto žodžio. Bet galiausiai juk sutariame. Per dvidešimtmetį tik vienintelį kartą grąžinau klientui pinigus ir pasakiau, kad nebetęsime bendradarbiavimo. Užmokestis už darbą nesuteikia teisės elgtis nepagarbiai, viskam yra ribos.

– Kokios užsakovų savybės labiausiai erzina tekstų kūrėjus ir redaktorius?

– Kartais juokaujama, kad Lietuvoje kas antras yra krepšinio ir plaukimo žinovas. Ko gero, kiekviena sritis turi savo „žinovų“. Juokingiausia, kai žmogus, be klaidų neparašantis nė sakinio, pradeda mokyti redaktorius arba tekstų kūrėjus taisyklingos rašybos. Pavyzdžiui, nesutinka su kableliu, neva kai jis yra, jam „nesižiūri“ tekstas, esą gražiau atrodytų, jei jį išbraukčiau. Belieka pasitelkti humorą ir nuraminti.

– Individualios veiklos mokesčiai ir buhalterinė apskaita. Ar sudėtinga pradedančiam „freelanceriui“ visa tai greitai įsisavinti ir kaip su šia „biurokratija“ tvarkotės pati?

– Mano nuomone,  nesudėtinga tvarkyti individualios veiklos mokesčius ir buhalterinę apskaitą, ypač kai prisijungiau prie cflow.lt sistemos. Biurokratija prasideda tada, kai tenka bendrauti dėl tų mokesčių su „Sodra“. Susirašinėji pusę dienos ir vis tiek lieki it musę kandęs. Vietoj to, kad normaliai paaiškintų, atmeta įstatymų, įsakymų, kitų dokumentų numerius ir žinokis. Jei jau administruoja šiuos mokesčius, galėtų maloniau ir paprasčiau bendrauti su juos mokančiais.

– Koks svarbiausias patarimas, kurį duotumėte kitam „freelanceriui“?

– Visuomet atsiras niurzgalių, kurie sakys, kad tai – nenaudinga, neapsimoka, nesaugu ir pan. Bet jie dažniausiai nė nepabando savarankiškos veiklos, kalba tik stereotipais. Nekreipkite į juos dėmesio, drąsiai  imkitės to, ką norite išbandyti. Galbūt ne viskas klostysis puikiai, bet jūs būsite laisvi.

Daugiau informacijos apie I. Petrovės teikiamas paslaugas – čia

I. Petrovė. Jurgitos Stonienės nuotr.


Dirbi individualiai ir nori pasidalinti savo sėkmės istorija? Rašyk mums adresu info@cflow.lt arba siųsk asmeninę žinutę feisbuke

Komentarai

„Jie – „freelanceriai“. Du viename: D. Pauliuščenkaitė – ir meno vadovė, ir tekstų kūrėja

2018.08.13

Deimantė sėkmingai įsisavino dvi specialybes – tekstų kūrėjos bei meno vadovės – ir jau kurį laiką teikia individualias paslaugas tokiems klientams, kaip „Garnier“, „Fructis“ ar „Viaplay“.

Skaityti daugiau

Bendradarbystės erdvė „FRIDGE“: nedidelė vieta, kurioje mezgasi didelės draugystės

2018.08.02

Naujoje rubrikoje „Bendradarbystės erdvės“ skaitykite apie visoje Lietuvoje veikiančias vietas, skirtas „freelanceriams“, ir, galbūt, išbandykite darbą vienoje iš jų. Pavyzdžiui, „FRIDGE“.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. A. Aleksandravičius: „Vis daugiau jaunų žmonių dirba individualiai“

2018.07.02

A. Aleksandravičiui – tik dvidešimt vieneri, tačiau jis jau antrus metus sėkmingai dirba tiek su užsienio, tiek su Lietuvos užsakovais ir su pastoviu darbu savo ateities nesieja.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. Animatorius Meinardas Valkevičius: „Mano didžiausia ambicija – Oskaras!“

2018.07.02

Savo animacijos studijai vadovaujantis Meinardas kviečia pažvelgti į kūrybos užkulisius, glaustai pristato animacijos istoriją ir atskleidžia, kokie animaciniai filmai jo mėgstamiausi. 

Skaityti daugiau

10 geriausių filmų (individualiai dirbantiems) video ir kino kūrėjams

2018.06.28

Scenarijų rašymo vargai, chaosas filmavimo aikštelėse ir nesibaigianti įtampa… Pristatome 10 filmų apie video ir kino industrijoje dirbančių specialistų kasdienybę.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. Operatorius G. Šulcas individualią veiklą pavertė videoprojektų studija

2018.06.21

Gediminas Šulcas – laisvai samdomas operatorius, montuotojas ir bene visų video sričių žinovas, o taip pat ir videoprojektų studijos „Silence media“ įkūrėjas.

Skaityti daugiau
Filmai fotografams

10 geriausių filmų (individualiai dirbantiems) fotografams

2018.05.16

Rubrikoje „Filmai „freelanceriams“ pristatome dešimtuką geriausių vaidybinių ir dokumentinių kino juostų apie fotografiją bei fotografus, kurios sudomins ne tik akimirkos meną išmanančius specialistus.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. K. Černeckis: „Rinkdamiesi papuošalus, žmonės darosi drąsesni“

2018.05.11

Išskirtinius papuošalus kuriantis juvelyras savo aistrą sėkmingai pavertė darbu ir daugelio moterų gerai žinomu prekės ženklu „RO Jewellery“.

Skaityti daugiau