Startuolis Lietuvoje: interviu su „CFlow“ įkūrėju Andrium Mironovskiu

2017.05.10

Žodis „startuolis“ (ang. „startup“) Lietuvoje vis dar ganėtinai nauja sąvoka. Vakaruose ji ėmė plisti daugmaž prieš penkiasdešimt metų, o mūsų šalyje pradėjo populiarėti visai neseniai. Nors daugelis šį terminą jau girdėjo, toli gražu ne kiekvienas tiksliai žino, ką jis reiškia. Norėdami apie startuolius sužinoti daugiau, pakalbinome laisvai samdomiems specialistams sukurtos buhalterinės sistemos www.cflow.lt kūrėją Andrių Mironovskį (28).

startuolis startup Lietuvoje Andrius Mironovskis (nuotr. iš asm. archyvo).

– Pradėkime nuo paprasčiausio ir gal net kiek juokingo klausimo: kas gi yra tas startuolis?

–  Startuolis, visų pirma, yra idėja, kurią įgyvendina būrys žmonių. Tikėjimas savo idėja – vienas svarbiausių dalykų, nes pradžioje paprastai tenka dirbti vien dėl jos. Žinoma, kaip ir įprasta, jau funkcionuojanti įmonė, startuolis privalo garantuoti savo darbuotojams tam tikras pajamas, tačiau šiuo atveju jų tikimasi ne iš karto. Naujai susikūrę startuoliai kurį laiką netgi dirba nuostolingai, o didžiausio jų pelningumo laukiama netolimoje ateityje. Kalbant konkrečiau, išskirčiau dar keletą startuoliams būdingų kriterijų. Tai – didelis finansinis potencialas, ambicijos ne tik vietinėje, bet ir užsienio rinkoje, inovatyvumas bei išorinio investuotojo poreikis.

– Andriau, „CFlow“ veikia jau kiek daugiau nei dvejus metus. Kiek laisvai samdomų specialistų spėjo išbandyti šią sistemą? Kokių sulaukėte atsiliepimų?

– „CFlow“ kol kas išmėgino beveik 4 tūkstančiai laisvai samdomų specialistų, kitaip – „freelancerių“. Kas dieną iš savo vartotojų sulaukiame bent keleto laiškų. Kaip dažnai nutinka startuoliuose, kuriuose galutinai nenusistovėjusi vidinė infrastruktūra, vienam žmogui tenka daryti bent keletą skirtingų darbų. Dėl šios priežasties neretai aš pats atsakinėju į minėtus laiškus, nors įprastoje įmonėje tai tikrai nebūtų direktoriaus užduotis. Žinoma, mano laikas, tokiais atvejais, panaudojamas ne pačiu efektyviausiu būdu, kita vertus, taip geriau jaučiu viso projekto pulsą ir galiu drąsiai teigti, kad didžioji dalis naudotojų atsiliepimų tikrai geri. Tai patvirtina ir kiekvieną mėnesį ženkliai augančių sistemos narių skaičius.

– Kokios srities „freelancerių“ sistemoje užsiregistruoja daugiausiai?

– Daugiausia, be abejo, įvairių informacinių technologijų specialistų: programuotojų, dizainerių, grafikų. Juos vejasi meninės kūrybos, fotografavimo, reklamos veiklą pasirinkę „freelanceriai“. Įdomumo dėlei, paminėčiau ir keletą retesnių, labiau „egzotiškų“ sričių. Tai – bitininkystė, tabako gaminių gamyba, orlaivių ir erdvėlaivių remontas, cukranendrių auginimas, valčių nuoma ir panašiai. Individualios veiklos rūšių, leidžiamų vykdyti įsigijus individualios veiklos pažymą, labai daug.

– Kokias matai laisvai samdomų specialistų darbo tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje?

– Laisvai samdomų specialistų augimas pasaulyje pastaraisiais metais milžiniškas. Pavyzdžiui, Amerikoje šis skaičius jau pasiekė 55 milijonus. Kitaip sakant, „freelanceriai“ šioje šalyje jau sudaro 35 procentus darbuotojų, o tai – net kas trečias sutiktas amerikietis. Atliktose apklausose įrodyta, kad laisvai samdomi specialistai dirba mažiau, o uždirba daugiau. Be to, susirasti klientą, naudojantis internetu, jiems paprastai neužima daug laiko. Tuo tarpu pagal naujausius Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, Lietuvoje individualią veiklą pagal pažymą vykdančių asmenų skaičius šiuo metu sparčiai artėja 100 tūkstančių link. Lyginant su 2016 metais, „freelancerių“ grupę papildė 13 tūkstančių asmenų, tačiau, mano prognozėmis, augimas kitais metais turėtų būti dar didesnis.

– Sugrįžkime prie startuolio. Ar galėtum plačiau papasakoti apie jo pradžią? Kada sulaukėte pirmųjų registracijų sistemoje?

– Idėja kilo 2012 metais, kai gavau individualios veiklos pažymą ir pradėjau domėtis buhalterine apskaita. Išsiaiškinau, kad jokio tam tinkamo šiuolaikiško sprendimo nėra, o mano pažįstami „freelanceriai“ vargsta, naudodami savadarbes „Exel‘io“ lenteles. Po kurio laiko sugalvojau patogesnį, automatizuotą būdą, kurį ištobulinti prireikė daugmaž pusės metų. Reikėjo, konsultuojantis su buhalterinėmis įmonėmis, tiksliai išsiaiškinti visus apskaitos niuansus, suformuoti aiškias užduotis programuotojams, sukurti patogią vartotojui valdymo sistemą, kuri maksimaliai optimizuotų kuo daugiau individualios veiklos apskaitos etapų, galop, sukurti patrauklų puslapio dizainą, viską ištestuoti ir įsitikinti, kad virtualus buhalteris dirba be klaidų. Dar dabar pamenu, kad sistemą paleidome 12 valandą, vidury savaitės. Paskelbiau apie tai keliose aktualiose feisbuko grupėse, ir vakare jau turėjome apie 50 naujų registracijų.

– Skamba puikiai, bet turbūt ne viskas buvo taip paprasta? Ar teko susidurti su didesniais iššūkiais?

– Vienas pirmųjų iššūkių buvo finansavimas. Vien idėjos, žinoma nepakanka – reikia pinigų jos įgyvendinimui. Mano atveju, reikėjo programuotojų, teisininkų, buhalterių ir kitų specialistų paslaugų. Tiesa, dizainą puslapiui sukūriau pats, tad pavyko šiek tiek sutaupyti. Be to, užsiėmiau projekto administravimu, struktūros diegimu ir daugeliu kitų dalykų. Sakoma, kad vienas orkestru nebūsi, tačiau realybė tokia, kad pradžioje daugybę skirtingų darbų tenka atlikti pačiam. Sudaryti patikimą komandą iš visai nepažįstamų specialistų sudėtinga, todėl ilgainiui peržvelgiau bičiulių sąrašus. Galiausiai, išėjo taip, kad „CFlow“ tapo, galima sakyti, draugų kuriamu projektu.

– Taigi, iššūkių buvo. O rimtesnių klaidų? Ar negalėtum atskleisti keleto atvejų, iš kurių derėtų pasimokyti žmonėms, galvojantiems apie savo pirmąjį startuolį?

– Visumoje projektas vystytas pakankami sklandžiai, bet pavienių klaidų tikrai buvo, ir visai nemažų. Didžioji dalis jų susijusios su produkto viešinimu, marketingu. Štai pradžioje kreipiausi į vieną reklamos agentūrą, tikėdamasis didelių ir greitų rezultatų. Tai kainavo daug pinigų, o norimo rezultato toli gražu nepavyko pasiekti. Žvelgiant į tokį sprendimą iš laiko perspektyvos, rodosi visai suprantama, kad samdyti agentūras paprastai apsimoka didelius biudžetus, resursus valdančioms įmonėms, o ne startuoliams. Tačiau tuomet, matyt, koją pakišo jaunatviškas maksimalizmas, noras kaip įmanoma greičiau surinkti didelį sistemos naudotojų ratą. Vėliau sugrįžome prie nemokamų reklamos priemonių, pavyzdžiui, jau minėtų skelbimų aktualiose feisbuko grupėse, bet ir čia kiek perlenkėme lazdą – pasidarėme pernelyg įkyrūs, dėl ko kai kurie laisvai samdomi specialistai ant mūsų iki šiol griežia dantį. Tik po kurio laiko pavyko surasti patikimą rinkodaros ir komunikacijos specialistą, ir panašios bėdos pasibaigė. Belieka tikėtis, kad už ne iš blogos valios padarytas naujokų klaidas dalis užsirūstinusių „freelancerių“ anksčiau ar vėliau mums atleis.

– Kokių patarimų duotum būsimiems startuolių kūrėjams?

–  Pradėkite nuo idėjos. Kai ją turite, atlikite rinkos analizę, išsiaiškinkite, ar kažkas panašaus sumanymo dar neįgyvendino. Būtinai pasidomėkite įvairiomis sėkmės istorijomis – semkitės žinių iš tų, kuriems jau pavyko pasiekti norimų rezultatų. Antra, sudarykite aiškų rinkodaros planą ir viešinimo strategiją – turite tiksliai žinoti, kas yra jūsų klientas. Anksčiau minėjau, kad teko neilgai bendrauti su reklamos agentūra. Pagal jos darbuotojų sudarytą planą, mūsų reklaminiai „baneriai“ didžiuosiuose Lietuvos žiniasklaidos portaluose parodyti net 6 milijonus kartų, iš kurių gavome vos tūkstantį penkis šimtus lankytojų – tai tiesiog juokingas srautas. Verta paminėti, kad vėliau patys apgalvotais, ilgalaikiais žingsneliais pasiekėme nepalyginamai geresnių rezultatų, o ir naujoms reklamos kampanijoms išleidome visai nedaug. Trečia, kaip jau sakiau, reikalinga profesionali ir supratinga komanda. Nebijokite jai paskirti pakankamai atsakingų užduočių, nes vieni visko tikrai nepajėgsite atlikti. Ketvirta, susiraskite, jei reikia, patikimą investuotoją. Na, ir galiausiai – negaiškite. Kad ir kiek ruoštumėtės, retai viskas vyksta taip, kaip planuota.

– Užsiminei apie investuotojus. Ar galėtum papasakoti, kaip susirasti investuotoją ir įtikinti jį būsimo projekto sėkme?

– Paradoksalu, tačiau, norint gauti pinigų iš investuotojų, dažnai tenka išleisti savo pinigų. Tikrai negana paruošti „Power-point‘o“ prezentaciją ar „skelti“ įkvepiantį monologą apie savo idėją. Net ir tuo atveju, kai ji tikrai gera. Jei norite, kad jums pasisektų, neikite pas investuotoją tuščiomis rankomis – parodykite jam jau veikiantį produkto ar paslaugų prototipą, pristatykite konkretų veiksmų planą. „CFlow“ atveju, pirmiausia investuoti pinigų ir, žinoma, daug laiko teko man pačiam. Aš sukūriau demonstracinę versiją, vadinamą MVP (ang. „minimal viable product“), konkrečiai išdėsčiau, kokiems sekantiems etapams reikalingi papildomi finansai ir ilgainiui įtikinau investuotoją savo ketinimų rimtumu. Stengiuosi, kad pagrindo jais abejoti nekiltų ir ateityje.

– Kokių planų turite numatę „CFlow“? Ko gali tikėtis sistemos naudotojai ir ar galvojate apie plėtrą užsienyje?

– Su Valstybine mokesčių inspekcija jau prieš kurį laiką pradėjome derinti galimybę pateikti deklaraciją „CFlow“ sistemoje. Tai padaryti greičiausiai bus galima jau 2018 metais, deklaruojant savo 2017 metų pajamas. Įdiegsime elektroninį parašą, o sistemos naudotojui beliks paspausti keletą mygtukų – sistema pati sugeneruos reikiamą ataskaitą. Tuo tarpu rudenį planuojame labai laukiamos antrosios „CFlow“ versijos paleidimą. Atsiras įvairių papildomų funkcionalumų, kurių pageidavo esami vartotojai, taip pat ne vienas mūsų pačių sugalvotas patobulinimas Aišku, iki tol turime spėti viską detaliai išbandyti testinėje aplinkoje. Kalbant apie plėtrą užsienyje, esame nusitaikę į Lenkiją. Tiesą sakant, šios šalies „freelanceriams“ pritaikyta „CFlow“ sistemos versija pradėjo veikti visai neseniai.

– Andriau, esi daugybę idėjų turintis žmogus. Kokie kiti projektai šiuo metu sukasi tavo galvoje?

– Prisipažinsiu, esu šioks toks darboholikas, tad idėjų turiu nemažai. Šiuo metu, neskaičiuojant „CFlow“, daugiausiai dirbu ties vieno internetinio žaidimo kūrimu bei garantine aplikacija „Warranty box“, kurios demonstracinė versija jau veikia. Abu produktai šį kartą orientuoti ne į Lietuvos, bet viso pasaulio rinką.

– Ką gi, lauksime naujienų, o kol kas linkime sėkmės!

Andrius Mironovskis (nuotr. iš asm. archyvo)

Komentarai

„Jie – „freelanceriai“. Du viename: D. Pauliuščenkaitė – ir meno vadovė, ir tekstų kūrėja

2018.08.13

Deimantė sėkmingai įsisavino dvi specialybes – tekstų kūrėjos bei meno vadovės – ir jau kurį laiką teikia individualias paslaugas tokiems klientams, kaip „Garnier“, „Fructis“ ar „Viaplay“.

Skaityti daugiau

Bendradarbystės erdvė „FRIDGE“: nedidelė vieta, kurioje mezgasi didelės draugystės

2018.08.02

Naujoje rubrikoje „Bendradarbystės erdvės“ skaitykite apie visoje Lietuvoje veikiančias vietas, skirtas „freelanceriams“, ir, galbūt, išbandykite darbą vienoje iš jų. Pavyzdžiui, „FRIDGE“.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. A. Aleksandravičius: „Vis daugiau jaunų žmonių dirba individualiai“

2018.07.02

A. Aleksandravičiui – tik dvidešimt vieneri, tačiau jis jau antrus metus sėkmingai dirba tiek su užsienio, tiek su Lietuvos užsakovais ir su pastoviu darbu savo ateities nesieja.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. Animatorius Meinardas Valkevičius: „Mano didžiausia ambicija – Oskaras!“

2018.07.02

Savo animacijos studijai vadovaujantis Meinardas kviečia pažvelgti į kūrybos užkulisius, glaustai pristato animacijos istoriją ir atskleidžia, kokie animaciniai filmai jo mėgstamiausi. 

Skaityti daugiau

10 geriausių filmų (individualiai dirbantiems) video ir kino kūrėjams

2018.06.28

Scenarijų rašymo vargai, chaosas filmavimo aikštelėse ir nesibaigianti įtampa… Pristatome 10 filmų apie video ir kino industrijoje dirbančių specialistų kasdienybę.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. Operatorius G. Šulcas individualią veiklą pavertė videoprojektų studija

2018.06.21

Gediminas Šulcas – laisvai samdomas operatorius, montuotojas ir bene visų video sričių žinovas, o taip pat ir videoprojektų studijos „Silence media“ įkūrėjas.

Skaityti daugiau
Filmai fotografams

10 geriausių filmų (individualiai dirbantiems) fotografams

2018.05.16

Rubrikoje „Filmai „freelanceriams“ pristatome dešimtuką geriausių vaidybinių ir dokumentinių kino juostų apie fotografiją bei fotografus, kurios sudomins ne tik akimirkos meną išmanančius specialistus.

Skaityti daugiau

„Jie – „freelanceriai“. K. Černeckis: „Rinkdamiesi papuošalus, žmonės darosi drąsesni“

2018.05.11

Išskirtinius papuošalus kuriantis juvelyras savo aistrą sėkmingai pavertė darbu ir daugelio moterų gerai žinomu prekės ženklu „RO Jewellery“.

Skaityti daugiau